2012 m. rugpjūčio 23 d.
pranešimas VIR
Minėdami 73-iąsias
liūdno atminimo Molotovo-Ribentropo pakto,
padalijusio Europą ir nubloškusio Baltijos valstybes į sovietų imperijos
sudėtį, metines ir šia proga prisimindami bei pagerbdami visas buvusio
sovietinio režimo aukas bei kovotojus už šalies laisvę ir nepriklausomybę,
negalime neprisiminti ir šviesaus atminimo Stasio Lozoraičio ir kitų Lietuvos
diplomatų egzilyje bekompromisės kovos dėl Baltijos valstybių aneksijos
nepripažinimo.
Šios kovos
rezultate neskaitant Sovietų Sąjungos satelitų, Lietuvos ir kitų Baltijos
valstybių aneksiją oficialiai buvo pripažinusios labai nedaug laisvojo
demokratinio pasaulio valstybių.
Baltijos
valstybių aneksijos nepripažinimo politika lėmė tai, kad Lietuva, 1990 m. kovo
11-ąją paskelbusi apie Nepriklausomybės atkūrimą, buvo greitai pripažinta
tarptautinės bendrijos patvirtinant mūsų valstybės tęstinumą.
O su
valstybėmis, pripažinusiomis Baltijos valstybių aneksiją ar turėjusiomis
neaiškią poziciją, mes pratęsėme dialogą siekdami, kad ta pozicija dabar būtų
aiškiai pareikšta.
Švedija
vienintelė Europoje savo laiku oficialiai pripažinusi Sovietų Sąjungos
įvykdytą Baltijos valstybių aneksiją, pernai apgailestavo dėl šio savo 1940-ųjų
metų sprendimo.
2011 m.
rugpjūčio 15 d. Stokholmo Normalmstorgo aikštėje,
toje pačioje, kurioje prieš dvidešimt metų daugiau nei metus kiekvieną
pirmadienį kas savaitę vyko demonstracijos už Baltijos valstybių laisvę ir
nepriklausomybę, Švedijos Ministras Pirmininkas Fredrikas
Reinfeldtas, dalyvaujant Lietuvos, Latvijos ir
Estijos premjerams, viešai išreiškė apgailestavimą ir atsiprašė už tamsius
momentus jo šalies istorijoje ir ne visiškai sąžiningą Švedijos laikyseną
okupuotų Baltijos valstybių atžvilgiu.
Dar dvi
valstybės Australija ir Naujoji Zelandija 1974 m. buvo pareiškusios abejonių
dėl Baltijos valstybių statuso. Tiesa, kiek vėliau dar tais pačiais metais
pasikeitus Australijos vyriausybei, dėl išeivių iš Baltijos valstybių protestų
ir spaudimo šis pripažinimas buvo atšauktas.
Tuo tarpu
Naujosios Zelandijos pozicija išliko neaiški, apie ką liudija ir tuometinio
šios šalies Ministro Pirmininko R. Muldoono 1976 m.
balandžio 1 d. laiškas Amerikos lietuvių bendruomenei, kuriame kalbama apie
Sovietų Sąjungos jurisdikciją Baltijos valstybėse.
Tačiau atrodo,
kad istorikų ir teisininkų diskusiją dėl nevienareikšmiškai vertinamos
Naujosios Zelandijos pozicijos Sovietų Sąjungos įvykdytų Baltijos valstybių
aneksijos atžvilgiu sėkmingai galėtų užbaigti Seimo Užsienio reikalų komitete
neseniai gautas Naujosios
Zelandijos Užsienio reikalų ir prekybos ministerijos atsakymas į komiteto
paklausimą, kuriame teigiama, kad peržiūrėjus ministerijos dokumentus nerasta
jokios informacijos, liudijančios, kad Naujoji Zelandija būtų kada nors
pripažinusi Lietuvą Sovietų Sąjungos dalimi.
Manau, tai džiugi
žinia iš draugiškos mums šalies visiems tiems, kuriems yra svarbus Baltijos šalių
valstybingumo tęstinumas.
Emanuelis Zingeris,
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto
signataras
