Iš komitetų, komisijų 

2012 m. rugsėjo 14 d. pranešimas VIR

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto rugsėjo 12 d. posėdyje buvo svarstomi Nacionalinės pažangos programos prioritetai kultūros srityje.

Komitetas atkreipė atsakingų institucijų dėmesį, kad pastaraisiais metais Seimo priimti strateginiai valstybės dokumentai (Lietuvos kultūros politikos kaitos gairės, Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2030“) konstatavo kultūrą esant stipriu partneriu siekiant darnios valstybės ir visuomenės plėtros. Šių dokumentų įgyvendinimas reikalauja naujų kultūros srities finansavimo sprendimų. Sprendžiant visuomenės integracijos ir sanglaudos tikslus, kultūra gali ir privalo turėti savo apibrėžtą strateginę vietą Europos Sąjungos paramos programose – ne tik „prisidėti“ prie kitų sektorių uždavinių sprendimo, bet ir įgyvendinti savo programas, reikšmingai dalyvaujant šalies ekonomikoje, socialinėje integracijoje.

Ankstesniais programavimo laikotarpiais tiesioginės Europos Sąjungos struktūrinės paramos investicijos į kultūros sektorių nebuvo nukreiptos, todėl kultūros institucijos galėjo dalyvauti paramos konkursuose, tik atitikdamos kitų sektorių plėtros strategijas. Todėl buvo neišnaudojamas sektoriaus potencialas, prisidedant prie visuomenės integracijos ir sanglaudos tikslų pasiekimo, be to, kultūros sritis tapo mažiau konkurencinga, nes negalėjo sukaupti kritinės masės resursų ir iš esmės atsinaujinti.

Kultūros objektai ir paslaugos yra iš esmės plėtojamos tik valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis, o permainos, kurios yra būtinos siekiant strateginių valstybės tikslų, negali būti tinkamai planuojamos ir įgyvendinamos: infrastruktūros tvarkymas nepagrįstai užsitęsia (net ir palyginti nebrangūs investiciniai projektai įgyvendinami 5 ir daugiau metų), kokybiškos paslaugos nėra prieinamos visoje šalies teritorijoje, taip didinant regionų ir socialinę atskirtį.

Kultūra Lietuvoje iki šiol buvo traktuojama tik kaip galinti prisidėti prie kitų problemų sprendimo. Tačiau Europos Sąjungos strateginiuose dokumentuose teigiama, jog pati kultūra generuoja išskirtines vertes, kurios būtinos, norint įveikti šiandien valstybėms narėms kylančius iššūkius. 

Komitetas, išklausęs Kultūros ministerijos ir Finansų ministerijos atstovų pozicijas, nutarė siūlyti Vyriausybei pripažinti kultūrą lygiaverte šalia kitų sričių viešosios infrastruktūros ir numatyti jos modernizavimui ir plėtrai tikslines tiesiogines investicijas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų 2014–2020 metų perspektyvos, įtraukiant atitinkamas nuostatas į Vyriausybės rengiamą Nacionalinę pažangos programą ir kitus Europos Sąjungos struktūrinių fondų įsisavinimo planavimo dokumentus. Komitetas taip pat siūlo Vyriausybei sukurti efektyvų kultūros infrastruktūros finansavimo Europos Sąjungos  struktūrinių fondų  lėšomis kontrolės mechanizmą, suteikiant Kultūros ministerijai tarpinės institucijos statusą. Taip pat siūloma išskirti investicijų kryptis kultūros  srityje: 1) infrastruktūros modernizavimas; b) paveldo tvarkymas ir jo išteklių panaudojimas ekonomikos, regionų vystymui; c) kūrybinių industrijų plėtra, su menu ir kultūra susijusių inovacijų skatinimas; d) aukštos kokybės kultūros paslaugų plėtra, užtikrinant jų įvairovę, prieinamumą ir sklaidą.

Justina Paukštė

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto biuro padėjėja

Tel.: (8 5) 2 39 6715, el. paštas [email protected]