2012 m. gruodžio 14 d. pranešimas
VIR
Lietuva yra tarp 9 Europos Sąjungos valstybių narių, kuriose Europos
Komisija (EK) nemato rizikos dėl dabartinės ekonominės padėties. Taip
tvirtinama lapkričio 28 d. paskelbtoje EK 2013 m. ES metinėje augimo
apžvalgoje, kurią bendrame Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų
posėdyje pristatė Europos Komisijos narys Algirdas Šemeta, atsakingas už mokesčių
ir muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu.
Jo teigimu, Lietuvos ekonomikai prognozuojamas vienas iš geriausių
augimo scenarijų 2013 m. (3,1 proc.) visoje Europos Sąjungoje, kur bendras ūkio augimas turėtų
siekti apie 0,4 proc. Tačiau A. Šemeta pabrėžė, kad, nors įtampa Europos ir
nacionalinėse rinkose atslūgo, iš krizės ES dar neišbrido bei yra pastebima tam
tikrų rizikos ženklų ir todėl atsipalaiduoti nei nacionaliniu, nei europiniu
mastu dar nėra pagrindo.
Europos komisaras taip pat teigė, kad bus imtasi visų priemonių, jog
Euro zona išliktų, ir kad ji laukia Lietuvos įsiliejimo. A.Šemeta tvirtino
dėjęs pastangas dėl didesnio finansavimo Lietuvai Ignalinos atominės elektrinės
uždarymui, bet dėl to, jog EK negalėjo pateikti didesnio ES biudžeto nei
ankstesnis, ir kiekvienas pasiūlymas buvo atidžiai vertinamas, to padaryti nepavyko.
Anot jo, galutinis rezultatas neaiškus, nors paskutiniame vykusiame derybų dėl
ES biudžeto etape Lietuvai ir buvo pavykę susitarti dėl geresnių finansinių sąlygų
nei numatytos pradiniame derybų pakete.
A. Šemeta ragino, kad nacionaliniai parlamentai taip pat svarstytų trečiąjį
Europos ekonominės politikos koordinavimo semestrą, kuriuo užtikrinama, kad
valstybės narės geriau suderintų savo biudžeto ir ekonominės politikos planus
su Stabilumo ir augimo paktu bei strategija Europa 2020. Jis akcentavo, kad
nacionalinių parlamentų įtaka, sprendžiant europinius klausimus, nuolat didėja
bei išreiškė viltį, kad Lietuvos Seimo ir Seimo Europos reikalų komiteto
vaidmuo, Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai, bus reikšmingas.
Komisaras pristatė 5 ES kitų metų prioritetus: (1) diferencijuoto
augimui palankaus fiskalinio konsolidavimo tąsą, (2) įprastų ekonomikai skolinimo
sąlygų atkūrimą, (3) augimo ir konkurencingumo šiandienai ir ateičiai
skatinimą, (4) nedarbo ir krizės sukeltų socialinių padarinių mažinimą, (5)
viešojo administravimo modernizavimą. Lietuvai šiuo metu ypač aktualūs ūkio
augimo ir nedarbo mažinimo prioritetai.
A. Šemeta daug dėmesio skyrė savo kuruojamoms sritims. Tarp ES mokesčių
politikos prioritetų jis išskyrė mokesčių naštos perkėlimą nuo darbo jėgos,
siekiant ekonomikai draugiškų mokesčių, visose ES narėse, bei pabrėžė, kad tai
galėtų padėti spręsti visai Europai aktualią užimtumo problemą. Europos
komisaras taip pat kalbėjo apie būtinybę plėsti mokesčių bazę ir peržiūrėti
mokesčių lengvatas užuot juos didinus.
Europos komisaras kalbėjo ir apie EK iniciatyvą, skirtą mokesčių
administravimo gerinimui ir verslo traukimosi iš šešėlio skatinimui gruodžio
6 d. pristatytą kovos su mokesčių slėpimu ir vengimu veiksmų planą. Dėmesio
posėdžiu metu buvo skirta ir kovos su kontrabanda ES lygiu ir sukčiavimu,
panaudojant ES lėšas, klausimams. Jo įsitikinimu, Lietuva turėtų imtis
iniciatyvos šioje srityje savo pirmininkavimo metu.
A. Šemeta pabrėžė finansinių sandorių mokesčio būtinybę ir sveikino
Lietuvą, kad ši bus dvylikta ES valstybė narė, kuri turėtų pradėti taikyti šį
mokestį, prisidėsiantį prie saugesnių finansinių paslaugų reguliavimo sistemos.
Jis papasakojo ir apie Europos viešosios prokuratūros, kurios tikslas
užtikrinti ES finansinius interesus, steigimo planus.
Europos reikalų komitetas posėdyje pritarė Lietuvos pozicijoms, vykstant
į ES Aplinkos bei Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybų posėdžius, vyksiančius
kitą savaitę Briuselyje. Išklausyta ir ministrų ataskaita po ES Konkurencingumo
tarybos posėdžio, vykusio gruodžio 10-11 d.
Parengė
Seimo Pirmininko pavaduotojo
Gedimino Kirkilo patarėja
Morta Vidūnaitė,
(8 5) 2396763, [email protected]
