Iš komitetų, komisijų 

2013 m. vasario 28 d. pranešimas VIR

Vasario 27 d. Seimo Europos reikalų komiteto posėdyje Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktorius Arenijus Jackus pristatė atskiros europinės geležinkelio linijos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje („Rail Baltica 2”) įgyvendinimo eigą. „Rail Baltica 2“ yra projekto „Rail Baltica“, apimančio geležinkelio linijos „Rail Baltica“ ašies Varšuva–Kaunas–Ryga–Talinas–Helsinkis statybą, dalis. Pagal 2011 m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsakymu atliktą „Rail Baltica 2“ koridoriaus per tris Baltijos valstybes galimybių studiją, ekonomiškai perspektyviausia yra „raudonoji” trasa: Lietuvos siena – Kaunas–Panevėžys–Ryga–Piarnu–Talinas. Studijos rezultatams šalys pritarė.

Trys Baltijos valstybės (Estija, Latvija, Lietuva) numato įkurti bendrą įmonę, kurios biuras būtų Rygoje ir iki 2015 m. parengti teritorijų planavimo dokumentus. Tam 2011 m. sukurta speciali darbo grupė. Planuojamas investavimo į projektą laikotarpis – 2012–2024 m., jo eksploatacijos laikotarpis – 2025–2054 m. Preliminari projekto vertė – apie 12 mlrd. litų, Lietuvos dalis sudaro apie 4,4 mlrd. litų. Galimi finansavimo šaltiniai: 75–85 proc. ES parama, 5–15 proc. Europos investicijų bankas, 10 proc. – nacionalinės investicijos. 2013 m. vasario 13 d. Vyriausybė nutarė įvertinti su „Rail Baltica 2 “susijusius dokumentus, jų atitikimą Lietuvos teisės aktams ir pateikti pasiūlymus dėl Lietuvos pozicijų, įgyvendinant šį projektą.

Projekto „Rail Baltica“ idėjos įgyvendinimas prasidėjo 1995 m. birželio 30 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 922, kuriuo pritarta Europos standarto geležinkelio tiesimui nuo Lenkijos–Lietuvos sienos iki Kauno. Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutartyje nurodoma, jog trūkstama geležinkelio jungtis nuo Lenkijos–Lietuvos valstybių sienos iki Kauno turėtų būti baigta iki 2010 m.

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamentas ir Europos Taryba sprendimu Nr. 884/2004/EC patvirtino projektą „Rail Baltica“ prioritetiniu. Geležinkelio linijos „Rail Baltica“ ašis Varšuva–Kaunas– Ryga–Talinas–Helsinkis statybą  numatyta užbaigti etapais: Varšuva–Kaunas (2010 m.), Kaunas–Ryga (2014 m.), Ryga–Talinas (2016 m.). 2009 m. gruodžio 23 d. Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl neatidėliotinų veiksmų, kuriuos būtina atlikti įgyvendinant projektą „Rail Baltica” plano patvirtinimo“, kuriame papildomu projekto etapu nurodomos ir sugretintos arba papildomos vėžės per Lietuvą, Latviją ir Estiją tiesimas.

Tarptautinio transporto projekto „Rail Baltica“ įgyvendinime dalyvauja Transporto investicijų direkcija ir akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“. „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis nuo Varšuvos iki Talino – apie 1200 km, Lietuvoje – apie 333 km, o iki 2015 m. europinė vėžė Lietuvoje turėtų sudaryti 120 km. 2011 m. liepą baigti geležinkelio ruožo Mockava–Šeštokai statybos darbai.

Europos reikalų komiteto posėdyje taip pat pristatytos Lietuvos pozicijos, vykstant į ES Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos posėdį vasario 28 d. ir į ES Ekonomikos ir finansų tarybos posėdį kovo 5 d., bei Energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus ataskaita po ES Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdžio vasario 22 d.

Parengė:

Seimo Pirmininko pavaduotojo Gedimino Kirkilo patarėja

Morta Vidūnaitė (tel. (8 5)  2396278, [email protected])