Iš komitetų, komisijų 

2013 m. kovo 6 d. pranešimas VIR

Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų (ERK ir URK) delegacijai lankantis Briuselyje, išsakyta pozicija, kad Lietuva ypač rūpinasi sklandžia posovietinių valstybių – Gruzijos, Ukrainos, Moldovos ir kitų Rytų partnerystės šalių – integracija į Europos Sąjungą (ES). Tačiau jų stojimo į ES ar glaudesnio bendradarbiavimo su ES perspektyvos labai priklauso nuo  pačių šalių pažangos, įtvirtinant demokratiją ir siekiant veiksmingo žmogaus teisių užtikrinimo. Seimo delegacija akcentavo, kad Lietuva laikosi labai aiškios pozicijos tolesnės ES plėtros atžvilgiu: „daugiau Europos“ yra labai gerai, tačiau kiekvienos valstybės, siekiančios suartėti su ES ar į ją įstoti, galimybės turi būti vertinamos individualiai, atsižvelgiant į jos progresą pagal labai aiškius demokratinius kriterijus. Tokiu principingumu, įgyvendindama ES plėtros strategiją, Lietuva ketina vadovautis ir pirmininkavimo ES Tarybai metu.

„Lietuvos „grįžimas“ į Europą buvo, galima sakyti, neįtikėtinai sėkmingas ir sklandus. Nors su Ukraina, Moldova, Baltarusija, Armėnija, Azerbaidžanu ir Gruzija, t.y., šalimis, kurioms skirta ES Rytų partnerystės politika, mūsų valstybę turbūt labiausiai susiejo sovietinė okupacija, tačiau Lietuvai jų likimas visada ypač rūpės, – sakė ERK pirmininkas Gediminas Kirkilas, komentuodamas vizito rezultatus.  – Mums labai svarbu, kad šios valstybės siektų demokratijos ir progreso, o ne jį imituotų. Nuo šalių pastangų priklauso labai daug, ir Lietuva tikisi, kad ateis laikas, kai net Baltarusija pagaliau taps demokratine ES valstybe nare.“

Lietuva taip pat tikisi, kad Kroatijos stojimo sutarties ratifikavimas bus užbaigtas laiku. Stojimo sutartį su Kroatija ketinama pasirašyti pačią pirmąją Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai dieną –  2013 m. liepos 1-ąją. Šiuo metu sutarties ratifikavimo procedūras jau yra baigusi pati Kroatija ir 21 ES valstybė narė. Lietuva sutartį ratifikavo 2012 m. balandžio 26 d. Vokietija, Jungtinė Karalystė, Danija, Belgija ir Slovėnija planuoja laukti 2013 m. kovo mėn. pabaigoje pasirodysiančios Europos Komisijos ataskaitos, kuri, tikimasi, bus pozityvi Kroatijos atžvilgiu ir šalis taps ES nare, kaip ir planuojama, dar šią vasarą. 

Lietuva palaiko Islandijos ir Juodkalnijos stojimą į ES ir tikisi, kad šios šalys toliau tęs ES narystės derybas. Pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu mūsų šalis sieks, kad judėtų Makedonijos ir Serbijos, su kurioms birželį gali būti pradėtos ES narystės derybos, bei Albanijos, kuri siekia tapti ES šalimi kandidate, integracijos į ES reikalai. Tačiau Lietuva laikosi nuomonės, kad šios valstybės privalo atitikti ES nustatytas sąlygas. Lietuvos pirmininkavimo siekis bus ir ES sutarimas dėl narystės derybų su Turkija tęstinumo.

Kovo 3–5 d. darbo vizito į Briuselį vyko Seimo Pirmininko pavaduotojas ir ERK pirmininkas Gediminas Kirkilas ir jo pavaduotojai – Seimo Pirmininko pavaduotojas Petras Auštrevičius ir Emanuelis Zingeris bei URK pirmininkas Benediktas Juodka. Vizito metu Lietuvos atstovai dalyvavo beveik dvidešimtyje susitikimų, kuriuose aptarti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai reikalai, Europos ateities klausimai, daugiametė finansinė programa ir kt. Jie susitiko su Europos Vadovų Tarybos Pirmininku Hermanu Van Rompėjumi (Herman Van Rompuy), Europos Komisijos nariu Algirdu Šemeta, atsakingu už mokesčius, muitus, kovą su sukčiavimu ir auditą, Europos Komisijos Pirmininko pavaduotoju Marošu Šefčovičiumi (Maroš Šefčovič), atsakingu už institucijų ryšius, Europos Parlamento generaliniu sekretoriumi Klausu Vele (Klaus Welle) ir Biudžeto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos, Ekonomikos ir pinigų politikos bei kitų komitetų atstovais, taip pat Lietuvos nuolatiniu atstovu ES, nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Raimundu Karobliu bei jo pavaduotojais ir kt.

Parengė:

Morta Vidūnaitė

Seimo Pirmininko Gedimino Kirkilo patarėja (tel. (8 5) 239 6278, el. p. Morta.Vidunaite@lrs.lt)