2013 m. kovo 27 d. pranešimas VIR
Kovo 27 d. Seimo Žmogaus teisių komitetas susitiko su Škotijos žmogaus teisių komisijos pirmininku profesoriumi Alanu Mileriu (Alan Miller) ir Jungtinių Tautų Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro Nacionalinių institucijų ir regioninių mechanizmų skyriaus vadovu Vladlenu Stefanovu (Vladlen Stefanov). Susitikime dalyvavo ir Nuolatinės Lietuvos Respublikos atstovybės prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų Tarptautinių organizacijų ambasadorius Rytis Paulauskas. Svečiai viešėjo komiteto pirmininko Leonardo Talmonto (Leonard Talmont) kvietimu, atsižvelgiant į komiteto sprendimą tęsti Nacionalinės žmogaus teisių institucijos, atitinkančios Paryžiaus principus, steigimo klausimą.
Pasak diskusijai pirmininkavusio Žmogaus teisių komiteto pirmininko pavaduotojo Manto Adomėno, Nacionalinės žmogaus teisių institucijos klausimas įvairiu lygiu svarstomas jau kelerius metus. Tokios institucijos poreikis yra apspręstas nacionalinio intereso žmogaus teisių srityje, o taip pat ir raginimų iš tarptautinių organizacijų tokią instituciją steigti. 2011 m. rugsėjį Seimo valdyba sudarė darbo grupę Seimo kontrolierių įstaigos veiklos reglamentavimui tobulinti. Buvo nutarta, kad Lietuvai šiuo metu sudėtinga kurti naują nacionalinę žmogaus teisių instituciją, tačiau reikia patobulinti esamus teisės aktus, siekiant užtikrinti, kad Seimo kontrolierių įstaiga atitiktų nacionalinei žmogaus teisių institucijai keliamus reikalavimus. Buvo parengtos atitinkamos įstatymo pataisos, tačiau Seimas pasiūlė įstatymo projektą dar tobulinti. Taigi komitetas toliau svarsto klausimą dėl tinkamiausio Lietuvai Nacionalinės žmogaus teisių institucijos modelio.
Nuotraukoje iš kairės į dešinę: Vladlenas Stefanovas, Alanas Mileris ir Mantas Adomėnas. Seimo kanceliarijos (aut. O. Posaškova) nuotr.
Profesorius Alanas Mileris pasidalino patirtimi steigiant Škotijos Žmogaus teisių komisiją, atitinkančią Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1993 metais patvirtintus Paryžiaus principus. Profesorius pozityviai įvertino darbo grupės parengtą įstatymo projektą, kuriuo siekiama stiprinti Seimo kontrolierių instituciją, pertvarkant ją pagal Paryžiaus principų keliamus kriterijus. Tačiau Škotijos žmogaus teisių gynėjas pareiškė ir pastabų dėl siūlomų įstatymo projekto nuostatų. Paryžiaus principuose yra numatytos šiai institucijai priskirtinos funkcijos: žmogaus teisių stebėjimas, patarimai valdžios institucijoms, įskaitant patarimus dėl galiojančių ir rengiamų teisės aktų; žmogaus teisių sklaida ir visuomenės švietimas žmogaus teisių klausimais; tarptautinis bendradarbiavimas ir galima papildoma skundų nagrinėjimo funkcija. Tuo tarpu įstatymo projekte numatytos institucijos funkcijos ne visa apimtimi atspindėtų Paryžiaus principus: institucija būtų ne pakankamai laisva vykdant tyrimus, numatytas nepakankamas žmogaus teisių kontrolieriaus teisinis imunitetas. Profesorius akcentavo, kad turėtų būti nustatytas ypač skaidrus darbuotojų skyrimo procesas, darbuotojai neturėtų būti valstybės tarnautojai ir turėtų atstovauti įvairias visuomenės grupes. Institucijos išlaidas turėtų kontroliuoti kontrolierius, o ne parlamento nariai.
Škotijos žmogaus teisių komisijos pirmininkas pastebėjo, kad Lietuva galėtų sukurti aukščiausius standartus atitinkančią žmogaus teisių instituciją, kuri galėtų būti akredituota A statusu (jeigu institucija pilnai atitiktų Paryžiaus principus). A statusas suteiktų teisę balsuoti Tarptautiniame koordinavimo komitete, dalyvauti tarptautiniuose forumuose, taip pat Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje. Institucija, atitinkanti Paryžiaus principus, realiai būtų naudinga Lietuvos visuomenei. Tokia institucija būtų tarpininkas tarp nacionalinių ir tarptautinių institucijų, taip pat tarp valstybės ir visuomenės.
Susitikime dalyvavęs žmogaus teisių centro atstovas Gediminas Andriukaitis suabejojo ar tikrai Nacionalinė žmogaus teisių institucija turėtų būti kildinama iš Seimo kontrolierių įstaigos, kadangi remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 73 straipsniu Seimo kontrolieriams įtvirtintos labai apibrėžtos funkcijos: valstybės ir savivaldybių pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo tyrimas. Tačiau G. Andriukaitis pabrėžė, kad iš esmės pritaria Nacionalinės žmogaus teisių institucijos reikalingumui. Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė pastebėjo, kad Lygių galimybių kontrolieriaus įstaiga pagal savo funkcijas galimai labiau atitiktų Paryžiaus principų reikalavimus. Taigi Žmogaus teisių komitetas pratęs diskusijas dėl Nacionalinės žmogaus teisių institucijos kūrimo.
Europos Sąjungos šalių Nacionalinių žmogaus teisių institucijų apžvalgą atlieka Pagrindinių žmogaus teisių agentūra.
Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja
Eglė Gibavičiūtė ( tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected])
