Iš komitetų, komisijų 

2013 m. kovo 27 d. pranešimas VIR

„Lietuvai be konkurencijos pavyzdžiu toliau išlieka Šiaurės Europos šalių skandinaviškasis gerovės valstybės modelis. Šios šalys ir per ekonominę krizę išsilaikė geriausiai, nors ten ir mokesčiai dideli, ir darbo jėga brangi, tačiau jos išsaugojo aukštą savo konkurencingumą ir didelius dirbančiųjų atlyginimus“, – tvirtino Seimo Pirmininko pavaduotojas ir Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas kovo 27 d. komiteto posėdyje, kuriame Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo ir socialinių tyrimų instituto profesorius Boguslavas Gruževskis pristatė Lietuvos demografinės situacijos ir socialinės apsaugos problemų analizę.

„Iš tiesų, tokia sistema remiasi stipriu socialiniu pagrindu ir sukuria aukštą pasitikėjimą, kuris yra kaip investicija į didesnį visuomenės efektyvumą ir žmonių pasitenkinimą gyvenimu. Šiaurės europiečiai yra ir tarp laimingiausių pasaulio gyventojų būtent dėl tokių socialinio modelio charakteristikų“, – teigė B. Gruževskis.

Savo pranešime profesorius akcentavo, kad, lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis, ypač senosiomis, Lietuva išsiskiria savo situacija: “Vidutiniškai darbo jėgos našumas Lietuvoje yra mažesnis nei ES, tačiau su tokiu našumu ji pagamina daugiau BVP (bendrojo vidaus produkto) nei būtų galima tikėtis, nors atlyginimai vis tiek yra tarp pačių mažiausių ES, o kainos nedaug atsilieka nuo ES vidurkio. Tai reiškia, kad Lietuva turi analizuoti, kur slypi esminės tokios situacijos problemos, bei ieškoti scenarijų joms spręsti“.

B. Gruževskis taip pat pabrėžė, kad, sprendžiant socialines problemas, svarbiau yra užimtumo didinimas, o ne taupymo politika, bei tai, kad neskurstų dirbantieji, kurie yra svarbiausias valstybės biudžeto ir socialinio draudimo fondo pajamų šaltinis. „Lietuva praranda savo augimo potencialą dėl prarasto gimstamumo potencialo ir nepakankamo darbo jėgos prieaugio, o dėl to ilgainiui apkrova valstybės biudžetui ir socialinės apsaugos sistemai tik didėja, nes jų finansinis pagrindas yra įmokos“, – sakė profesorius.

Darbo ir socialinių tyrimų instituto analizėje nurodoma, kad 2011 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 3,245 mln. gyventojų, o prognozuojama, kad 2060 m. pradžioje mūsų šalyje bus 2,548 mln. gyventojų, nors šios prognozės irgi vertinamos atsargiai. Vidutinis metinis bruto darbo užmokestis verslo įmonėse 2009–2010 m. Lietuvoje buvo 7234 eurai (ES žemesnis buvo tik Rumunijoje (5891 euras) ir Bulgarijoje (4085 eurai), o aukščiausias Danijoje – 56044 eurai.

2010 m. Lietuvoje 33,4 proc. gyventojų pateko į skurdo ir socialinės atskirties riziką. Blogesnė situacija ES buvo Latvijoje (38,1 proc.), Rumunijoje (41,4 proc.) ir Bulgarijoje (41,6 proc.) (ES vidurkis – 23,5 proc.). Dirbančiųjų skurdo lygis tais pačiais metais Lietuvoje siekė 12,3 proc. (geriausias rezultatas ES - Suomijoje – 3,7 proc., blogiausias – Rumunijoje – 17,3 proc., Graikijoje – 13,8 proc. ir Ispanijoje – 12,7 proc.).

Seimo Pirmininko pavaduotojo Gedimino Kirkilo patarėja

Morta Vidūnaitė (tel. (8 5) 239 6278, mob. 8 612 01121; el. p.: [email protected])

Seimo Europos reikalų komiteto biuro patarėja

Elzė Lagunavičiūtė (tel. (8 5) 239 6847, mob. 8 620 75239; el. p.: [email protected])