2013 m. kovo 28 d. pranešimas VIR
Socialinių reikalų ir darbo komitetas vakar įvykusiame posėdyje svarstė
Valstybės kontrolės 2012 m. gruodžio 20 d. valstybinio audito
ataskaitą Objektyvus neįgalumo ir darbingumo
lygio nustatymas ir efektyvi profesinė reabilitacija vis dar siektinas
tikslas. Auditu siekta įvertinti, ar tenkinami visuomenės teisėti
lūkesčiai, nustatant darbingumo lygį ir profesinės reabilitacijos poreikį.
Svarstyme dalyvavo Valstybės kontrolės, Socialinės apsaugos ir darbo (toliau Ministerija)
bei Sveikatos apsaugos ministerijų, Neįgalumo ir
darbingumo nustatymo tarnybos (toliau Tarnyba), Ginčų komisijos, Valstybinio
socialinio draudimo fondo valdybos ir Lietuvos darbo biržos atstovai.
Audito metu buvo nagrinėti du pagrindiniai klausimai. Į pirmąjį klausimą
ar sprendimai dėl darbingumo ir neįgalumo lygio ir
specialiųjų poreikių nustatymo priimami objektyviai Valstybės kontrolė
pažymėjo, jog netekto darbingumo pensijos su prarastomis pajamomis nėra
siejamos; Tarnybos sprendimai galėjo būti neobjektyvūs; ne visais atvejais Tarnybos
sprendimai buvo teisingi; Tarnybos sprendimų priėmimo procesas nepakankamai
racionalus. Į antrąjį klausimą ar efektyvi profesinė reabilitacija audito
metu nustatyta, kad profesinė reabilitacija neužtikrina neįgaliųjų integracijos
į darbo rinką ir yra neefektyvi.
Reaguodama į Valstybės kontrolės rekomendacijas, Ministerija parengė jų
įgyvendinimo priemonių planą, pagal kurį per dvejus metus turi būti
įgyvendintos devynios priemonės.
Pristačius ataskaitą, diskusiją pradėjusi komiteto pirmininkė Kristina
Miškinienė atkreipė dėmesį į tai, kad atliekant auditą, nustatyta gana daug
problemų. Komiteto pirmininkės pavaduotojas Rimantas Jonas Dagys išreiškė
abejonę, ar sistema taps efektyvesne, optimizavus įvairias išmokas asmenims,
kuriems taikoma profesinė reabilitacija, ir ar verta tikėtis optimizavimo iš tų
Tarnybos skyrių, kurie yra nustatę palyginus didelį neįgaliųjų skaičių. Seimo
narys iškėlė klausimą, ar neatėjo radikalesnių žingsnių laikas, pavyzdžiui, neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymą perduoti Sveikatos
apsaugos ministerijos kompetencijai ir jį finansuoti iš Privalomojo sveikatos
draudimo fondo lėšų. Komiteto nariai domėjosi, ar audituojant vertinti tik
sveikųjų, ar ir neįgaliųjų lūkesčiai; kodėl neįgalieji neįsigyja
kompensuojamųjų vaistų; kaip profesinės reabilitacijos išlaidas kompensuoti iš
tikslinės pašalpos; ar nereikėtų keisti Tarnybos išvadų rekomendacinių
formuluočių; ar audito metu vertinti miesto ir kaimo ypatumai; ar nereikėtų daugiau
dėmesio skirti tiems regionams, kuriuose daugiausia neįgaliųjų.
Kristina Miškinienė pažymėjo, kad Ministerija turi susirūpinti tuo, kad
profesinė reabilitacija neefektyvi, ir kad valstybei stokojant lėšų vieni
asmenys negauna minimalių paslaugų, o kitiems paslaugos ir lėšos teikiamos
dosniai; profesinės reabilitacijos pašalpa tapo dar viena piniginės socialinės
paramos forma.
Komitetas šiuo klausimu nutarė tęsti parlamentinę kontrolę 2013 m.
rudens sesijoje, po to, kai Tarnyba Ministerijos pavedimu parengs analizę apie
neįgaliųjų skaičiaus skirtumus atskirose savivaldybėse ir šių skirtumų
priežastis.
Parengė
Socialinių reikalų
ir darbo komiteto biuro patarėja
Dalia Aleksejūnienė (tel. (8 5) 2396776, el. p. socrdakt@lrs.lt)
