Kita informacija 

Ar Europos Sąjunga skiria pakankamai dėmesio daugiakalbystės politikos įgyvendinimui?


 

2013 m. balandžio 17 d. vyko LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir Seimo Europos informacijos biuro organizuota Europos savaitės diskusija „Ar Europos Sąjunga (ES) skiria pakankamai dėmesio daugiakalbystės politikos įgyvendinimui?“.

Diskusiją pradėjo Agnė Kazlauskaitė, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Vertimo ir kalbos reikalų koordinatorė, apžvelgdama ES daugiakalbystės politiką ir jos įgyvendinimą. Pranešėja atkreipė dėmesį, kad jau 1958 m. Europos valstybės steigimo dokumentuose akcentavo kultūrų ir kalbų išsaugojimo svarbą ir nuo to laiko verčiami ES dokumentai į visas ES oficialiąsias kalbas, o daugiakalbystės populiarinimui ES išleidžia milijardus eurų. Vertimo klausimą – vertimo vaidmenį daugiakalbystės politikoje ir vertimo tobulinimo problemas – nagrinėjo dr. Nijolė Maskaliūnienė, VU Filologijos fakulteto Vertimų studijų katedros vedėja.

Darbo ir socialinių tyrimų instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Julija Moskvina pristatė projektą „Europos kalbų lobynas“ ir tyrimo metu išsiaiškintus atradimus. Pasak tyrimo, Europos šalyse kaip užsienio kalba plačiausiai vartojama anglų kalba, didėja arabų kalbos vartojimas, tuo tarpu mažiau kalbamos kalbos lieka kalbų vartojimo paraštėse. Dr. Daiva Vaišnienė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė, diskusijos dalyvius supažindino su projekto politinėmis rekomendacijoms, kurios rėmėsi projekto metu nustatytais atradimais. Viena svarbesnių rekomendacijų, pristatytų ES institucijoms, yra siūlymas anglų kalbą laikyti lingua franca, tuo tarpu pirmiausiai Europos gyventojus reikėtų skatinti mokytis valstybinės kalbos ir kaimynų kalbų. 

VU Rusų filologijos katedros profesorė dr. Ala Lichačiova su kolege dr. Kinga Geben, VU Polonistikos centro lektore, pristatė projektą „Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis: miestai ir miesteliai“ ir atskleidė daugiakalbystės situaciją Lietuvoje. Kaip teigiama projekto išvadose, Lietuvoje aiškiai pastebimas teritorinis ir socialinis daugiakalbiškumas, net šeimoje neretai kalbama keliomis kalbomis ar tarmėmis. Galima pasidžiaugti, kad Lietuvos didmiesčiuose daugiakalbystė tampa įprastu reiškiniu ne tik buities situacijose, bet ir versle, kultūroje, aukštojo mokslo srityje. Daiva Malinauskienė, viešosios įstaigos „Soros International House“ direktorė pristatė, kaip per projektus, finansuojamus ES lėšomis, galima įdomiai populiarinti kalbų, ir ypač – rečiau vartojamų – mokymąsi ES šalyse narėse.

          Diskusijas apie daugiakalbystę planuojama pratęsti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu, organizuojant mokslinę konferenciją ir ES šalių narių parlamentų atstovų susitikimą.

 


Naujausi pakeitimai - 2013-04-19
Agnė Slančiauskaitė




© Seimo kanceliarija

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_d=135092&p_k=1&p_r=8912