2013 m. gegužės 23 d. pranešimas VIR
Gegužės 22 d. Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai
vienu iš prioritetinių klausimų yra numatyta iniciatyva dėl Europos
pirkimo-pardavimo sutarčių teisės, surengė diskusiją Bendroji Europos
sutarčių teisė: praktinė nauda prekybininkams ir vartotojams. Diskusijoje dalyvavo ir
įžanginį žodį tarė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius
Sabatauskas, pranešimus pristatė Teisingumo viceministras Paulius Griciūnas, Notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis, mokslininkas, advokatas dr. Stasys Drazdauskas.
Pradėdamas diskusiją Teisės ir teisėtvarkos komiteto
pirmininkas Julius Sabatauskas pabrėžė, kad, viena vertus, siūlomas reglamentas dėl
bendrosios Europos sutarčių teisės nacionalinės teisės normų tiesiogiai neįtakotų,
tačiau, kita vertus, paraleliai egzistuojanti nauja sutarčių teisės sistema
neišvengiamai turėtų tiesioginę įtaką Lietuvos verslininkams bei vartotojams.
Komiteto pirmininkas išreiškė Teisės ir teisėtvarkos komiteto palankų požiūrį į
siūlomą Europos Sąjungos sutarčių teisės instrumentą, tačiau kartu pažymėjo,
kad siekiant didžiausios pasiūlymo naudos reikia siekti, kad pasiūlymo tekstas
(sąvokos, taikymo srities apibrėžimas) būtų aiškus, paprastas ir suprantamas.
Advokatas dr. Stasys Drazdauskas
pasidžiaugė, kad Lietuva iš esmės palaiko Europos Komisijos pateiktą iniciatyvą
bei išsakė savo, kaip mokslininko, požiūrį į Europos Komisijos pasiūlymą iš
Lietuvos perspektyvos, pažymėdamas, kad pasiūlyme įžvelgia daugiau teigiamų
savybių nei praradimų. Žvelgiant iš Lietuvos perspektyvos, dr. S. Drazdausko nuomone, vieninga Europos sutarčių teisė leistų
sumažinti teisinius kaštus bei rizikas, palengvintų derybas
bei verslo plėtrą, o taip pat siūloma alternatyvi teisės sistema leistų
išbandyti teisės sistemų efektyvumą bei mažintų mažai žinomų jurisdikcijų
diskriminaciją.
Teisingumo viceministras Paulius Griciūnas
pažymėjo, kad palaikyti Europos Sąjungos vidaus rinkos idėją yra horizontalus
Lietuvos prioritetas, o siūloma bendrosios sutarčių teisės sistema laikytina
instrumentu vidaus rinkos augimui. Viceministras patvirtino, kad šį Europos
Komisijos pasiūlymą laiko vienu didžiausių prioritetų Lietuvos pirmininkavimo
Europos Sąjungos Tarybai šių metų antrajame pusmetyje, kurio svarstymui
numatytos net 7 posėdžių dienos Lietuvos pirmininkavimo metu, tačiau kartu
išreiškė realistišką požiūrį, kad Lietuvos pirmininkavimo metu negalima būtų
tikėtis pasiūlymo svarstymo užbaigimo.
Notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis
pažymėjo, kad Europos notariatas visada aktyviai prisideda vystant Europos
civilinę teisę, palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymą dėl sutarčių
teisės vienodinimo, tačiau išsakė savo nuogąstavimus, kad nepaisant kilnių
tikslų, kartu turėtų būti užtikrintos teisinio tikrumo ir aiškumo vertybės. M. Stračkaitis išskyrė teisinio aiškumo trūkumo aspektą,
iškeldamas klausimą, ar netikrumas dėl teisės nepadidins sandorių sudarymo
kaštų. Notarų rūmų prezidento nuomone siūlomo reglamento struktūra turėtų būti
supaprastinta, taip pat turėtų būti aiškiai ir sistemiškai
apibrėžtos tekste vartojamos sąvokos.
Diskusijos dalyviai iš esmės sutiko, kad žvelgiant
iš Lietuvos perspektyvos Europos Komisijos pasiūlymas dėl bendrosios Europos pirkimo
pardavimo sutarčių teisės yra pozityvus instrumentas, galėsiantis prisidėti
prie vidaus rinkos augimo, galintis palengvinti tarpvalstybinius sandorius,
taip pat padidinti vartotojų teisių apsaugą, tačiau kartu sutiko, kad būtina
siekti kokybiško pasiūlymo teksto, užtikrinančio teisinį aiškumą ir tikrumą.
Europos
Komisija 2011 m. spalio mėn. pateikė pasiūlymą dėl Europos
Parlamento ir Tarybos Reglamento dėl bendros Europos pirkimo-pardavimo sutarčių
teisės, kuriuo siekiama nustatyti pasirinktiną bendrą pirkimo-pardavimo
sutarčių teisės sistemą, kurios normos būtų taikomos sudarant tarpvalstybines
sutartis tarp verslo atstovų bei tarp verslo ir vartotojo. Pasiūlyme numatyta
vieninga visiškai hormanizuotų pirkimo-pardavimo
sutarčių teisės taisyklių sistema, įskaitant vartotojų teisių apsaugos
taisykles, kuri būtų laikoma antrąja sutarčių teise kiekvienoje valstybėje
narėje, egzistuojančia greta nacionalinės teisės, ir kuri būtų taikoma tik
šalims dėl to susitarus.
Parengė
Papildomą ir kvalifikuotą informaciją suteiks
Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro
patarėja Gintarė Morkūnienė (tel. (8 5) 239
6583)
