2013 m. gegužės 24 d. pranešimas VIR
Prieglobsčio suteikimo procedūra labai brangiai kainuoja Lietuvai, o
prieglobsčio prašytojų teisės nėra pakankamai užtikrinamos. Tokios mintys buvo
išsakytos gegužės 24 dieną konferencijoje Europos Sąjungos teisynas: tyrimo
rezultatų pristatymas.
Pristatytą
studiją Europos Sąjungos prieglobsčio
teisyno įgyvendinimas Lietuvoje: teisinis ir sociologinis aspektai atliko
Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugija kartu su Darnios visuomenės centru ir
Sociologinių tyrimų centru.
Tyrimo esmė -
atliekant visapusišką teisinį ir sociologinį tyrimą išsiaiškinti faktinę
Lietuvos įsipareigojimų pagal ES prieglobsčio teisyną įgyvendinimo būklę,
užtikrinti teisingą teisyno taikymą ir paskatinti tolesnį prieglobsčio sistemos
vystymą ir prieglobsčio politikos Lietuvoje plėtojimą.
Tyrimas buvo atliktas analizuojant trijų Europos Sąjungos
direktyvų (Kvalifikavimo, Procedūrų ir Priėmimo) reglamentuojančių prieglobsčio instituto įgyvendinimą Lietuvoje,
nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę ir šių nuostatų praktinį taikymą.
Vienas tyrimo autorių, Mykolo Romerio
universiteto lektorius Vladimiras Siniovas, pažymėjo,
kad Lietuva, kalbant apie Europos Sąjungos teisyno prieglobsčio srityje
perkėlimą į nacionalinę teisę, yra pakankamai pažangi. Kita vertus, kalbėjęs Vilniaus
sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centro vadas pulkininkas
Remigijus Volikas kalbėjo apie tai, kad direktyvos
perkeliamos neatsižvelgiant į Lietuvos ypatumus, nuostatos perkeliamos pagal
tikslo šalių praktiką (tuo tarpu Lietuva yra tranzito šalis, užsieniečiai joje
likti nepageidauja), perkeliamos tik privalomos nuostatos. Dėl minėtų
priežasčių nacionalinėje teisėje sprendžiant pabėgėlių klausimus trūksta
nuoseklumo. Dėl formalaus požiūrio į Europos Sąjungos nuostatų perkėlimą, atsiranda
galimybės piktnaudžiauti priėmimo sistema.
Pasak R. Voliko, prieglobsčio
prašytojams nėra aiškiai suformuluotos teisės ir pareigos, o tuo pačiu ir
atsakomybė už pareigų nevykdymą. Pastebėti teisinės pagalbos suteikimo
prieglobsčio prašytojams trūkumai: valstybės apmokami advokatai padeda surašyti
prašytojui apskundimą dėl neigiamo sprendimo, tačiau konsultavimas nevykdomas.
Tyrėja Eglė Samuchovaitė akcentavo netinkamai prieglobsčio prašytojų
užtikrinamas teises, kurių užtikrinimą reglamentuoja Priėmimo direktyva:
nepagrįstai ribojama prieglobsčio prašytojų judėjimo laisvė, nepakankamos
asmenų, turinčių ypatingų poreikių priėmimo sąlygos, detaliai nereglamentuotos
sankcijos prieglobsčio prašytojams už apgyvendinimo centrų taisyklių pažeidimą
ir agresyvų elgesį (neužtikrinama kitų gyventuoju apsauga nuo smurto),
nelydimiems nepilnamečiais nesuteikiamos sąlygos, atitinkančios geriausius
vaiko interesus. Taip pat neužtikrinamos sprendimo dėl jų statuso laukiančių
užsieniečių teisės į mokslą, profesinį mokymą ir į darbą.
Diskusijai pirmininkavusi profesorė Lyra Jakulevičienė atkreipė dėmesį, kad Lietuva vienintelė ES
valstybė, kurioje prieglobsčio prašytojas neturi teisės dirbti, kol
nagrinėjamas prašymas ir pasiūlė atsakingoms institucijoms šį klausimą spręsti.
Esama spraga didina prieglobsčio prašytojų socialinę atskirtį, daugelis jų
dirba nelegaliai nemokėdami mokesčių ir įsitvirtindami už teisėtumo ribų. Tokio
reglamentavimo nebuvimas yra tiek
moralinis tiek materialinis nuostolis ir žmogui ir valstybei.
Atsižvelgiant į tyrėjų pateiktas labai detalias
rekomendacijas valstybės institucijoms, tikėtina, kad prieglobsčio teisyno
įgyvendinimas taps organizuojamas kur kas efektyviau: valstybė nepatirs
beprasmių finansinių nuostolių, o prieglobsčio prašytojų teisės, šiuos asmenis
vertinant kaip galimus pabėgėlius, bus užtikrintos pagal visus žmogaus teisių
apsaugos kriterijus.
Apsauga nuo kankinimų ir nežmoniško elgesio
prigimtinė žmogaus teisė. Mes
privalome garantuoti, kad pabėgėliai iš karo ar neramumų draskomų šalių nebūtų
išsiunčiami atgal į valstybę, kurioje jų sveikatai ar gyvybei gresia pavojus,
konferencijoje sakė žmogaus teisių komiteto pirmininkas Leonard Talmontas, tačiau turime apsisaugoti nuo apsimetėlių,
nelegaliu keliu siekiančių didesnio asmeninio gerbūvio.
Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja
Eglė Gibavičiūtė ( tel. (85)
239 6809, el. p. [email protected])
