2013 m. gegužės 29 d. pranešimas VIR
Gegužės 29 d. Žmogaus teisių
komitetas surengė diskusiją ,,Europos
Sąjungos pilietybės reikšmė Lietuvos žmonėms. Diskusija surengta minint Europos
Sąjungos pilietybės 20-metį. Laisvas judėjimas labiausiai branginama teisė
Europos Sąjungoje. Šios teisės pagrindas Sąjungos pilietybė.
2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba
priėmė sprendimą paskelbti 2013 metus Europos piliečių metais, siekiant
suteikti impulsą diskusijoms dėl ES pilietybės, didinti informuotumą ir žinias
apie su Europos Sąjungos pilietybe
susijusias teises ir pareigas, kad piliečiams būtų sudaryta galimybė
visapusiškai pasinaudoti teise laisvai judėti ir apsigyventi bet kurios valstybės narės teritorijoje, taip
pat pasinaudoti kitomis ES pilietybės suteikiamomis galimybėmis.
Diskusijoje dalyvavo ir įžanginį žodį tarė Žmogaus teisių komiteto
pirmininkas Leonardas Talmontas, pranešimus skaitė Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo
ministerijos atstovė dr. Justina Nasutavičienė, Mykolo
Romerio universiteto prof. dr. Lyra Jakulevičienė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Teisinių institucijų departamento direktoriaus pavaduotoja Asta Godienė, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje ir Europos
Parlamento Informacijos biuro Informacijos centro vadovė Aneta Stankevičienė
ir Pilietinės visuomenės instituto
direktorė Ieva Petronytė.
Pradėdamas diskusiją Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Leonard Talmont pabrėžė, kad norėdami pasinaudoti savo teisėmis ES
piliečiai susiduria su kliūtimis įvairiose gyvenimo situacijose: kaip privatūs
asmenys, prekių ir paslaugų vartotojai, studentai ir specialistai arba
politiniai subjektai. 2012 m. Eurobarometro[1] duomenimis
net 54 procentai Europos Sąjungos
piliečių teigė nežinantys savo, kaip ES
piliečių teisių. Tam, kad Europos Sąjungos pilietybė įgytų realios reikšmės piliečių gyvenime, būtina
juos geriau informuoti apie jų teises ir atsakomybę.
Dr. Justina Nasutavičienė, Europos teisės
departamento atstovė, pristatė problemas, su kuriomis susiduria Lietuvos
Respublika įgyvendindama iš ES pilietybės instituto išplaukiančius
įsipareigojimus valstybėms narėms. Pranešėja paminėjo, kad Europos Komisija pradėjo pažeidimo procedūrą
prieš Lietuvą dėl netinkamo ES piliečių rinkimų teisės įgyvendinimo Lietuvoje. Lietuvoje,
kaip ir keliose kitose ES valstybėse narėse, neleidžiama jų pilietybės
neturintiems ES piliečiams steigti politinių partijų ar tapti politinių partijų
nariais. Tokios nuostatos prieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos Veikimo
22 straipsniui.
Mykolo Romerio universiteto prof. dr. Lyra Jakulevičienė, kuri yra Europos Laisvo asmenų judėjimo
observatorijos, jungiančios nepriklausomus teisės ekspertus iš visų ES
valstybių narių, narė, kasmet analizuojanti pokyčius laisvo asmenų judėjimo
srityje Lietuvoje, savo pranešime apžvelgė pagrindinius laisvo asmenų judėjimo
Europos Sąjungoje principus, kaip jie
suformuluoti ES sutartyse ir antrinėje teisėje bei ES teisingumo teismo
jurisprudencijoje. Ji akcentavo, kad laisvo judėjimo teisėmis naudojasi ne tik
ES piliečiai, tačiau ir jų šeimos nariai, kurie gali būti ir iš trečiųjų šalių.
Laisvas asmenų judėjimas ES yra itin plati sritis, apimanti asmenų atvykimo į
ES valstybę narę, gyvenimo joje, patekimo į darbo rinką, įskaitant valstybės
tarnybos aspektus, socialinės apsaugos, profesinių kvalifikacijų pripažinimo,
studijų ir kitas sritis. Pranešime buvo
akcentuojamos pagrindinės problemos, su kuriomis įvairiose ES valstybėse
narėse susiduria ES piliečiai ir jų šeimos nariai, kurie naudojasi laisvo
asmenų judėjimo teise.
Šių metų balandžio mėnesį Europos Komisija paskelbė pasiūlymą sumažinti
piliečiams ir įmonėms tenkančią naštą, kurią jie patiria pateikdami dokumentus
kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, nei jie buvo išduoti (Pasiūlymas dėl
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo skatinamas laisvas piliečių ir
įmonių judėjimas supaprastinant tam tikrų viešųjų dokumentų pripažinimą Europos
Sąjungoje ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012).
Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento direktoriaus
pavaduotoja Asta Godienė pristatė esminius šio
pasiūlymo elementus. Paminėtina, kad šiuo metu reikalaujama, kad kitos šalies
valdžios institucijų išduodamų dokumentų tikrumas būtų patvirtintas apostille. Be to,
šie dokumentai turi būti išversti į tos valstybės, kurioje jie turi būti
pateikti, kalbą, o vertimas patvirtintas. Paminėtina, kad tokios pažymos
išdavimas skirtingose šalyse gali kainuoti nuo 1 iki 92 eurų. Lietuvoje dokumento
patvirtinimas apostille
kainuoja 35 litus. Šios pažymos išdavimas gali užtrukti net iki 6 mėnesių. Pranešėja
supažindino su naujajame projekte numatytomis priemonėmis, kurios, kaip
tikimasi, sudarys prielaidas Europos Sąjungos piliečiams paprasčiau ir
veiksmingiau naudotis teise laisvai judėti Europos Sąjungos viduje, o verslui
naudotis įsisteigimo laisve ir laisve teikti paslaugas bendroje rinkoje.
Europos Komisijos atstovybės
Lietuvoje ir Europos Parlamento Informacijos biuro Informacijos centro vadovė
Aneta Stankevičienė pristatė Europos Sąjungos sukurtus įrankius informacijos
paieškai apie piliečių teises ir galimybes. ES yra sukūrusi internetinius
portalus, konsultavimo tarnybas ir agentūras, nemokamai padedančias piliečiams
surasti jiems reikiamą informaciją. Pranešimo metu buvo pristatyti tokie informacijos šaltiniai, kaip ,,Europos
vartotojų centras, ,,Jūsų Europos patarėjas, ,,SOLVIT, ,,Jūsų Europa, ,,EU book shop, ,,Europe
Direct.
Pilietinės visuomenės instituto direktorė Ievą Petronytė,
pristatė 2012 metais atliktą Lietuvos visuomenės pilietinės galios indekso
tyrimą[2]. Šis
indeksas atskleidžia, kaip kinta visuomenės pilietinės galios: ar jos auga
žmonėms įgyjant vis daugiau demokratinės patirties ir įgūdžių, ar mažėja stiprėjant
politiniam susvetimėjimui.
2012 m. tyrimo duomenys atskleidė, kad Lietuvos visuomenės pilietinė
galia per pastaruosius porą metų neaugo ir toliau išlieka pakankamai menka.
Tačiau žvelgiant nuo 2007 metų galime stebėti nors ir ne itin žymią, tačiau
nuoseklią Lietuvos gyventojų pilietinio aktyvumo augimo tendenciją. Reikia
pažymėti, kad didesniu pilietiniu aktyvumu išsiskyrė patys jauniausieji
moksleiviai ir studentai.
Diskusijose buvo atkreiptas dėmesys, kad teise laisvai judėti ir
apsigyventi bet kurios valstybės narės teritorijoje, pasinaudojo didelė dalis
Lietuvos Respublikos piliečių. Pastebėtina, kad šiuo metu kalbame ne tik apie
laisvą darbuotojų judėjimą, bet ir apie galimybes laisvo judėjimo teise
pasinaudoti studentams bei aktyvia ekonomine veikla neužsiimantiems asmenims. Tikimasi,
kad visi Lietuvos piliečiai, tiek gyvenantys Lietuvoje, tiek ir kitose ES valstybėse
narėse, prisidės prie bendros visų Europos Sąjungos piliečių gerovės kūrimo.
Parengė
Žmogaus
teisių komiteto biuro patarėja
Rūta
Ragaliauskienė (tel. (8 5) 239 6821, el. p. [email protected])
