2013 m. birželio 13 d. pranešimas VIR
Teisės ir
teisėtvarkos komitete 2013 m. birželio 12 d. įvyko posėdis, skirtas Europos Žmogaus
Teisių Teismo (toliau EŽTT) sprendimams prieš Lietuvos Respubliką, jų vykdymo
problematikai ir kitiems susijusiems klausimams aptarti.
Posėdyje dalyvavo
Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovė EŽTT Elvyra Baltutytė, Generalinis
prokuroras Darius Valys, Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja
Rūta Kaziliūnaitė, Lietuvos Vyriausiojo
administracinio teismo, Lietuvos apeliacinio Teismo, Kauno apygardos teismo,
Teisingumo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Sveikatos apsaugos
ministerijos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Seimo kontrolierių
įstaigos, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos, Policijos
departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Nacionalinės teismų
administracijos, kitų institucijų atstovai.
Posėdžio metu
Vyriausybės atstovė EŽTT pateikė informaciją apie EŽTT priimtus sprendimus
bylose prieš Lietuvą ir naujas perduotas bylas.
Pristatydama EŽTT
2012 m. liepos 31 d. sprendimą byloje Drakšas prieš
Lietuvą (peticijos Nr. 36662/04), kuriame EŽTT nusprendė, kad telefoninio
pokalbio su J. Borisovu nutekinimas žiniasklaidai buvo pripažintas Konvencijos
8 straipsnio pažeidimu, o teisės apskųsti operatyvinės veiklos priemonių
taikymą jam pasibaigus nebuvimas Konvencijos 13 straipsnio pažeidimu,
Vyriausybės atstovė EŽTT atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į tai, kad ateityje
rengiant ir svarstant Kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimus, reikėtų
atkreipti dėmesį į šį EŽTT priimtą sprendimą. EŽTT nustatė, kad dėl išskirtinių
bylos aplinkybių nebuvo institucijos, kuri būtų galėjusi atlikti tyrimą dėl
operatyvinės veiklos priemonių (slapto telefoninių pokalbių pasiklausymo)
tinkamo taikymo. Taigi EŽTT konstatavo, jog paneigta pareiškėjo teisė apskųsti
operatyvinės veiklos priemonių taikymą, atsižvelgiant ir į tai, kad informacija
buvo nutekinta, pažeidė jo Konvencijos 13 straipsnyje garantuojamą teisę į
veiksmingą teisinės gynybos priemonę.
2012 m. lapkričio
20 d. Teismas paskelbė sprendimą byloje Kasperovičius prieš Lietuvą (peticijos Nr.
54872/08), kuriuo nustatė Konvencijos 3 straipsnio (kankinimo uždraudimas)
pažeidimą dėl žeminančių orumą pareiškėjo laikymo sąlygų Anykščių rajono
policijos komisariato areštinėje. Pareiškėjas 2006 m. spalį septynias dienas
buvo laikomas Anykščių rajono policijos komisariato areštinėje, kuri,
pareiškėjo manymu, neatitiko minimalių higienos normų, įrengimo bei
eksploatavimo taisyklių reikalavimų (joje nebuvo įrengtas tualetas, praustuvas,
kamera buvo be lango, o ventiliacija ir apšvietimas buvo blogas). EŽTT
pažymėjo, kad tualeto nebuvimas kameroje (pareiškėjas turėjo naudotis kibiru,
taip pat ir esant keliese), taip pat tinkamos ventiliacijos nebuvimas yra tie
veiksniai, kurie rodo situaciją esant sunkesnę už tą, kuri buvo vertinama
minėtoje Karalevičiaus byloje. EŽTT pažymėjo, kad nepaisant to, jog nebuvo
tikslo pažeminti pareiškėją, vis dėlto nebuvo imtasi jokių priemonių pagerinti
objektyviai nepriimtinas pareiškėjo laikymo areštinėje sąlygas. Teismas
ypatingą dėmesį atkreipė į tai, kad Europos komitetas prieš kankinimus ir
kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) po apsilankymų
Lietuvos policijos areštinėse pateiktose ataskaitose daug kartų yra pabrėžęs,
jog situacija daugelyje policijos areštinių yra visiškai nepriimtina ir tam tikrais
atvejais gali būti laikoma nežmoniška ir žeminančia orumą. Įvertinęs visas
aplinkybes, Teismas konstatavo, kad sąlygos Anykščių rajono policijos
komisariato areštinėje, kurioje pareiškėjas buvo laikomas septynias dienas,
prilygo žeminančiam orumą elgesiui pagal Konvencijos 3 straipsnį.
EŽTT 2012 m.
gruodžio 11 d. paskelbė sprendimą byloje
Venskutė prieš Lietuvą (peticijos Nr. 10645/08),
kuriuo nustatė Konvencijos 5 straipsnio (teisė į laisvę ir saugumą) 1 dalies
pažeidimą dėl savavališko sulaikymo. EŽTT pažymėjo, kad jau ne kartą yra
nusprendęs, jog sulaikymo nefiksavimas pats savaime laikytinas pačiu rimčiausiu
pažeidimu, nes taip visiškai paneigiamos esminės Konvencijos 5 straipsnio
garantijos. Šioje byloje EŽTT nustatė, kad pareiškėja buvo VSAT pareigūnų
žinioje nuo 10.30 val., o sulaikymo protokolas buvo surašytas po maždaug
keturių valandų. Įvertinęs, kad pareiškėjos sulaikymas nebuvo tinkamai
fiksuotas dokumentuose, EŽTT pripažino, kad jos sulaikymas tuo laikotarpiu
neatitiko nei nacionalinės teisės normų, nei Žmogaus teisių ir pagrindinių
laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio reikalavimų.
Posėdžio dalyviai
buvo informuoti taip pat ir apie kitus EŽTT sprendimus, tame tarpe ir apie
tuos, kuriais buvo pripažinta, kad Lietuva nepažeidė Žmogaus teisių ir
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų arba kuriais pareiškėjų
skundai buvo pripažinti nepriimtinais.
Vyriausybės
atstovė EŽTT informavo posėdžio dalyvius apie priimtą Žmogaus teisių ir
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 15 protokolą, kuris įsigalios tik po
to, kai visos šios konvencijos šalys jį ratifikuos, o taip pat apie rengiamą 16
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolą, kuriame
bus numatyta valstybių aukščiausių teismų teisė prašyti EŽTT konsultacinės
nuomonės.
Galiausiai
Vyriausybės atstovė EŽTT atkreipė dėmesį į tai, kad EŽTT praktikos sklaida
Lietuvoje vis dar nepakankama. Vyriausybės atstovės EŽTT nuomone, Lietuvoje
turėtų būti verčiama į lietuvių kalbą daugiau EŽTT priimtų sprendimų, taip pat
daromos priimtų EŽTT sprendimų apžvalgos.
Gintarė Morkūnienė,
Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja (ES) tel. (8 5)239 6583
