2013 m. birželio 27 d. pranešimas VIR
Trečiadienį
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas išklausė Vidaus reikalų
ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei Vyriausybės
kanceliarijos atstovų informaciją apie civilinės saugos sistemos būklę bei
valstybės ir savivaldybių institucijų pasirengimą reaguoti į ekstremalias
situacijas.
Komitetas
atkreipia dėmesį, kad didelė dalis valstybės institucijų ir savivaldybių
nevykdo civilinės saugos srities teisės aktų reikalavimų, neparengia
ekstremaliųjų situacijų prevencijos ir priemonių planų, neatlieka rizikos
analizių ir pan., o atsakingos už priežiūrą institucijos neturi pakankamų
svertų priversti tai padaryti.
Situacija
su gyvsidabriu Ukmergės teisme parodė, kad ekstremalių situacijų valdymo ir
šalinimo spragos gali kelti pavojų žmonėms. Žmonėms iki šiol tenka lankytis
apnuodytame pastate, todėl jais nėra tinkamai pasirūpinta. Tokios neeilinės
situacijos verčia žmones nerimauti dėl sveikatos ir nepasitikėti savo saugumu.
Komitete atkreipėme dėmesį, kad toje pačioje Ukmergėje rajono savivaldybės
paskelbta ekstremalioji situacija dėl padėties šilumos ūkyje tęsiasi jau nuo
2010 metų. Šios situacijos parodo, kad situacijų pripažinimo ekstremaliomis
kriterijai nėra nuoseklūs ir suderinti, nėra tinkamos reakcijos ir koordinavimo
jas šalinant, po posėdžio sakė A. Paulauskas.
Vyriausybės
ekstremalių situacijų komisija 2012 metais posėdžių neorganizavo, nors bent
vieną kartą per metus privalo aptarti šalies civilinės saugos sistemos būklę.
Pasak
komiteto pirmininko, 2012 metais šalies gyventojai daugiausia nepatogumų ir
nuostolių patyrė dėl gamtinio pobūdžio ekstremaliųjų įvykių pavojingų
meteorologinių reiškinių, tokių kaip stiprus vėjas, lietus, škvalas ir jų
sukeltų padarinių: apsemtų namų, gatvių, kelių, pažeistų elektros tiekimo
linijų ar kitos padarytos turtinės žalos. Per 2012 metus tokių ekstremalių
įvykių buvo fiksuota 19, o 2011 metais 25.
Po
paskutinio gyventojų perspėjimo apie pavojus sistemos patikrinimo paaiškėjo,
kad perspėjimas yra labiau teorinis, nes nepakankamai gerai įgyvendintas
gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos projektas. Gyventojai apie
gresiantį pavojų turėtų būti informuojami SMS žinutėmis, tačiau, kad tai įvyktų
reikalingas išankstinis pačių gyventojų pasirengimas. Mobilūs telefonai turi
būti atitinkamai sukonfigūruoti, o kaip tai padaryti visuomenė nebuvo gerai
informuojama, be to, atlikti konfigūravimą gali ne kiekvienas eilinis
vartotojas, tad jis informacijos apie gresiantį pavojų ir negautų, taigi ir
nežinotų ką jam daryti ištikus nelaimei, sakė A. Paulauskas.
Savo
rekomendacijas dėl civilinės saugos sistemos būklės komitetas institucijoms
pateiks artimiausiu metu. Sprendžiant šios srities problemas būtini ir teisės
aktų pakeitimai.
NSGK biuro vedėjas
Vitalij Dmitrijev (tel. (8 5) 239 6774)
