Renginiai 

Šiandien Parlamento galerijoje bus pristatyta paroda „Vieningoje Europoje“

2013 m. liepos 4 d. pranešimas VIR. KARTOJAMAS PRANEŠIMAS

Šiandien 12.40 val. Parlamento galerijoje Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai pradžiai pažymėti Seime atveriama paroda, pristatanti Lietuvos sąsajas su Europa ir svarbiausius valstybės kūrimosi momentus – nuo Lietuvos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 1009 m. iki narystės Europos Sąjungoje 2004 m. Parodą pristatys Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas.

Paroda parengta kartu su Lietuvos istorijos instituto istorikais dr. Rimantu Mikniu, prof. Zigmantu Kiaupa, dr. Algimantu Kasparavičiumi. Ekspozicijoje – istoriniai dokumentai iš Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, Vilniaus universiteto bibliotekos, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus, Lietuvos Respublikos Seimo archyvo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos valstybės istorijos archyvo, Lietuvos valstybės naujojo archyvo, Lietuvos naujienų agentūros ELTA fondų.

„Žodis Europa yra Antikos geografinis terminas, skirtas įvardyti vieną iš trijų seniausiai žinomų žemynų, greta Azijos ir Afrikos. Taip pat tai geografinė, kultūrinė, ideologinė-politinė sąvoka, kuri nuolat kinta. Identiteto aspektu europiečių bendruomenę pirmiausia susieja visuotinės vertybės, bendra kultūra ir religija. Dabar geografija jau nėra pagrindas europietiškam identitetui apibrėžti, nes Europa – ne vien tik erdvė tarp Atlanto vandenyno ir Uralo. Europiečių bendruomenę dabar pirmiausia apibrėžia specifinė politinė sandara – demokratinė organizacija, žmogaus teisės, rinkos ekonomika, liberali politika ir specifinis gyvenimo būdas“, – sakoma parodos įžanginiame žodyje.

„Neabejotina, kad Europa kaip geografinė ir kultūrinė erdvė „organiškai“ apėmė bei apima ir Lietuvą. Kiek sudėtingesnis, ypač įvairiais istorijos laikotarpiais, buvo Lietuvos santykis su Europa, kai žvelgiame į jį per politinės kultūros, bendrų idealų ir politinės organizacijos principus. Neatsitiktinai XX a. pabaigoje–XXI a. pradžioje Lietuvos visuomeniniame-politiniame diskurse dažnai skambėjo metaforos „grįžtame namo į Europą“, „einame į Europą“ ir pan. Tad kada ir kaip „buvome“, kada ir kodėl ir iš kur „grįžome“ bei kaip ir dėl ko „einame“? – parodos idėją pristato Lietuvos istorijos instituto direktorius dr. Rimantas Miknys.

Pasak valstybės kūrimo ir raidos svarbiausius momentus apžvelgusio prof. Zigmantas Kiaupos, Lietuvos ir likusios Europos santykių pradžią žymi 1009 m., kai pirmą kartą raštu buvo paminėtas jos vardas, Litua. Dar pagoniškos lietuvių gentys XIII a. pirmojoje pusėje sukūrė savo valstybę, išaugusią iki Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, prisijungdami plačias stačiatikių rusėnų žemes ir priešindamiesi daugiau ginklu nei žodžiu į jų žemes nešamai krikščionybei. 1387 m. priėmusi krikštą iš Romos katalikų bažnyčios, Lietuva įėjo į Europos šalių ir tautų šeimą. Įėjo ir liko joje, nors likimas ir bandė ją išplėšti iš Vakarų kultūros erdvių. Liko toje Europos tautų šeimoje, nors pati ta šeima pergyveno ne vieną sutrikimą ir lūžį. Lietuva atsivėrė Vakarų krikščionybės dvasinei ir politinei kultūrai, gyveno tuo pačiu kultūrinių permainų ritmu kaip visa Europa.

1569–1795 m. Lietuvos valstybinis gyvenimas buvo susietas unijiniais ryšiais su Lenkija daugiatautėje ir daugiakonfesinėje Abiejų Tautų Respublikoje. Abi valstybės, Lietuva ir Lenkija, abiejų jų politinės tautos rodė taikaus ir produktyvaus sugyvenimo pavyzdį. Tačiau Abiejų Tautų Respublika, nuo XVII a. vidurio patekusi į nesėkmių ruožą, sujaukusį vidaus gyvenimą, XVIII a. pabaigoje tapo trijų kaimynų – Rusijos, Prūsijos ir Austrijos – agresijos auka. 

Nepriklausomybės išsaugoti nepavyko, 1795 m. Lietuvą užėmė Rusijos imperija, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės neliko. 120 buvimo Rusijos imperijoje metų – tai neišvengiamos civilizacinės pažangos ir tuo pačiu metu nuolatinio pasipriešinimo Rusijos valdžiai laikotarpis. Tai buvo Vilniaus universiteto studentų sambūriai, paskatinę caro valdžią 1832 m. uždaryti universitetą, vis dar bajorų vyraujami 1830–1831 m. ir 1863–1864 m. sukilimai, jau tampančios modernia lietuvių tautos, kurioje jungėsi visi socialiniai sluoksniai, išsivaduojamasis judėjimas.

„XIX–XX amžių sandūroje susiformavo moderni lietuvių tauta. Iškilo nacionalinis elitas. Lietuvių etnopolitinė emancipacija ir Didžiojo karo rezultatai 1918 m. vasario 16 d. leido atsikurti nacionalinei Lietuvos valstybei. Tarpukario metais Lietuvos Respublika buvo neatsiejama Europos politinės sistemos ir žemėlapio dalis: aktyviai veikė Tautų Sąjungoje, rėmė jos pacifikacinę kolektyvinio saugumo politiką, nuo 1934 m. dalyvavo Baltijos Santarvės darbe stiprinant regiono stabilumą, viena pirmųjų Europoje teisinėmis priemonėmis 1934–1935 m. pasipriešino nacizmo politikai, ideologijai ir propagandai. Nacionalinio valstybingumo nepalaužė ir 1940 m. vasarą įvykdyta sovietinė okupacija bei aneksija: Lietuvos diplomatinė tarnyba egzilyje veikė iki pat Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11-ąją ir reprezentavo Lietuvos valstybės juridinį tęstinumą tarptautinėje erdvėje. Atkūrusi Nepriklausomybę, Lietuva sparčiai politiškai progresavo ir 2004 m. gegužės 1 d. tapo Europos Sąjungos nare“, – naujausių laikų valstybės raidą parodoje pristato dr. Algimantas Kasparavičius.

Parlamento galerijos lankytojai kviečiami apžiūrėti parodą atvirų durų valandų metu – šiandien 13–15 val., taip pat penktadieniais 11–15 val.

Lina Žilytė,

Seimo Ryšių su visuomene skyrius (tel. (8 5) 239 6875, el. p. [email protected])