2013 m. liepos 18 d. pranešimas VIR
Prieš kelias savaites Seimo priimtomis
įstatymo pataisomis iki lapkričio 30 d. pratęstas terminas, per kurį gyventojai
turi apsispręsti, kaip kaups pensiją ateityje.
Priimant įstatymą, kilo įvairių diskusijų,
tačiau visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad suteikti daugiau laiko jiems
tikrai reikėjo.
Birželio pabaigoje Sodros užsakymu atlikta
gyventojų apklausa atskleidė apie pusė dirbančiųjų (tai yra apie 500 tūkst.
šalies gyventojų!) dar nepriėmė šio kiekvienam asmeniškai svarbaus sprendimo.
Gal ir nekeista, kad 46 proc.
neapsisprendusiųjų nurodė, jog dar yra laiko viską atidėlioti iki paskutinės
akimirkos, galima sakyti, būdinga daugeliui lietuvių.
Tačiau kitos neapsisprendimo priežastys kelia
nemažai klausimų.
Pavyzdžiui, 25 proc. neapsisprendusiųjų
nurodė nežinantys kuo pasitikėti pensijų fondais ar Sodra. Dar 14 proc.
teigia nesuprantantys, dėl ko turi apsispręsti.
Akivaizdu, kad šiems gyventojams trūksta
suprantamos, paprastos informacijos apie pensijos kaupimą ir galimus
pasirinkimus. Tad, vasarai pasibaigus, dar bus progų ir valstybinėms
institucijoms, ir pensijų fondams gyventojams suteikti daugiau informacijos.
Tačiau kažin ar lapkričio 30 d. baigsis
svarstymai dėl pensijų kaupimo ateities.
Svarbiausias klausimas, kurį ne kartą yra
kėlusi ir Valstybės kontrolė, kokiomis lėšomis ir iš kokių šaltinių bus
mokamos įmokos į pensijų fondus.
Priminsiu, kad šiemet pensijų fondams
numatytus 469,5 mln. ketinama pervesti iš Rezervinio (stabilizavimo) fondo. Tai
tarsi atskira valstybės kišenė, į kurią pinigai patenka privatizavus valstybinį
turtą (pvz., pastatus ar žemės sklypus).
Bėda ta, kad kitų metų pradžioje šiame fonde
teliks 204 mln. litų. Net jeigu ir bus privatizuota šiek tiek valstybinio turto
(šiemet iš to planuojama gauti tik 14 mln. litų), šių lėšų tikrai neužteks
visoms įmokoms į pensijų fondus.
Kaip žinoma, valstybės, taip pat ir Sodros
biudžetai tebėra deficitiniai. Vienintelė išeitis yra skolintis, tačiau Sodros
skola ir taip viršija 10 mlrd. litų, o visos valstybės skolinimąsi riboja
Mastrichto kriterijai ir planai įsivesti eurą.
Konservatorių ir liberalų koalicija, taip
aršiai gynusi pensijų fondams palankų įstatymo
projektą, apie tai sąmoningai nutylėjo. Tad naują rebusą Seimo rudens sesijoje
teks spręsti dabartinei daugumai.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė
Kristina Miškinienė
