2013 m. rugsėjo 18 d. pranešimas VIR
Rugpjūčio 18 dienos posėdyje Seimo Žmogaus
teisių komitetas bendru sutarimu atmetė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje
įstatymo papildymo projektą (XIP-4174),
kuriuo buvo siekta suteikti smurtautojui galimybę grįžti į namus, jeigu jo
laukia nenudirbti darbai.
Projekto rengėjai siūlo nustatyti, kad galiojančiame
įstatyme įtvirtinta apsaugos užtikrinimo priemonė, kuria smurtautojas įpareigojamas nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens,
nebendrauti, neieškoti ryšių su juo, nebūtų skiriama tada, kai smurtautojas turi neišvengiamų pareigų
bendroje su smurtą patyrusiu asmeniu buityje ar ūkyje, ir kai tam
neprieštarauja smurtą patyręs asmuo.
Komitetas visų pirma įvertino tai, kad smurto
artimoje aplinkoje aukomis dažniausiai tampa asmenys, jaučiantys emocinę,
ekonominę ar kitokią priklausomybę nuo smurtautojo. Siūlomos įstatymo nuostatos
dar labiau pabrėžtų nukentėjusio artimoje aplinkoje asmens nesavarankiškumą ir
priklausomumą. Siūlomoje teisės
normoje smurtą patyrusiam asmeniui būtų nustatoma pasyvi teisė neprieštarauti
dėl apsaugos užtikrinimo priemonių neskyrimo. Taigi smurtą patyrusiam asmeniui
vėl gi būtų priskiriamas pasyvaus, nuo kitų valios priklausomo, asmens vaidmuo.
Asmens gyvybė ir sveikata besąlygiškai turėtų būti vertinamos labiau nei bet
kokios neišvengiamos pareigos buityje. Tuo
tarpu siūloma išimtis sudarytų sąlygas smurtautojams ir toliau smurtauti, bei daryti psichologinį poveikį smurtą
patyrusiam asmeniui, siekiant palaužti jo norą ištrūkti iš smurto rato.
Komitetas nuomone, projekto nuostatos iš esmės prieštarauja Apsaugos
nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo tikslams ginti asmenis nuo smurto
artimoje aplinkoje, reaguoti į iškilusią grėsmę, imtis prevencijos priemonių,
taikyti apsaugos priemones ir teikti tinkamą pagalbą.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje
įstatymas įsigaliojo 2011 metų gruodžio 15 d. Šiuo įstatymu smurtas artimoje aplinkoje, dėl
jo žalos visuomenei, priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų.
Remiantis statistiniais
duomenimis, 2012 metais moterų nužudymų kaime nuo sutuoktinio, partnerio ar
sugyventinio, vaikų ar įvaikių rankos buvo fiksuota bene per pusę mažiau, nei būdavo fiksuojama ankstesniais
metais (20042011), kai dar specialaus įstatymo nebuvo.
Parengė ir informaciją suteiks:
Seimo Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja
Eglė Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809, el.p. [email protected]
