2013 m. rugsėjo 27 d.
Vilnius
Mieli kolegos, ponios ir ponai,
matyt, niekas nedrįs prieštarauti, kad gyvename globalizacijos epochoje, suteikiančioje ir galimybių ir kuriančioje daug iššūkių. Viena vertus, turime gebėti įsilieti į pasaulio bendruomenę, susivienyti, kad pasiektume didesnių bendrų tikslų, kita vertus išlikti savimi, išlikti įvairūs. Kuo galime būti įvairūs? Mūsų gražią įvairovę atspindi kalba, kurios sėkmingam tolesniam egzistavimui šiame skaitmeniniame amžiuje reikia sukurti tinkamas sąlygas. Populiariai sakoma kalba, kurios nebus kompiuteryje, pasmerkta išnykti. Čia kompiuteris paminėtas pačia plačiausia ir simboline prasme.
Europos Sąjungoje daugiakalbystės klausimas akcentuotas 2008 metais: Europos Komisija paskelbė komunikatą Daugiakalbystė Europos turtas ir bendras rūpestis, Europos Sąjungos Taryba tais pačiais metais priėmė rezoliuciją dėl Europos daugiakalbystės strategijos. Pabrėžta, kad daugiakalbystė yra svarbus kompleksinis klausimas, apimantis socialinius, kultūrinius, ekonominius, taip pat ir švietimo aspektus.
Sveikiname ir dėkojame Europos Parlamentui, vos prieš porą savaičių priėmusiam rezoliuciją dėl Europos kalbų išnykimo grėsmės ir kalbų įvairovės Europos Sąjungoje. Negalime nepritarti Europos Parlamento skatinimams Europos Komisijai siūlyti konkrečias politikos priemones, kurios apsaugotų ant nykimo slenksčio atsidūrusias kalbas. Taip pat palaikome Jūsų idėją, kad kalbų atgaivinimo politika yra ilgalaikis darbas. Šis darbas turi apimti įvairias sritis, visų pirma švietimą, ir vykti koordinuotai kartu dirbant ir nacionaliniu, ir Europos Sąjungos lygiu.
Taigi, pirmininkaudama Europos Sąjungos Tarybai, Lietuva toliau kelia daugiakalbystės klausimus. Rugsėjo 2526 dienomis čia, Seime, diskutavo akademikai, kalbų technologai ir daugiakalbystės ekspertai, tardamiesi, kaip kalba ir kalbos technologijos galėtų padidinti mūsų Europos Sąjungos piliečių mobilumą, padėtų laisvai judėti ir rasti darbo vietą, paskatintų mus aktyviau dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Džiaugiamės, kad vakar dienos diskutantai Europos akademikai, kompiuterinės lingvistikos specialistai, Europos Komisijos atstovai, mokslininkai iš Vilniaus universiteto, Kauno technologijos ir Vytauto Didžiojo universitetų, kolegos iš Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Lietuvių kalbos instituto, ministerijų, klausysis mūsų diskusijų.
Šiandien toliau, jau politiniu lygmeniu, tęsime diskusijas tardamiesi, kaip puoselėti ir išlaikyti kalbos savastį skaitmeninėje erdvėje. Svarstysime, kaip sukurti kokybiškas automatinio vertimo priemones, kad kiekvienas Europos Sąjungos pilietis, puoselėjantis savo gimtąją kalbą, galėtų gyventi visavertį gyvenimą Europos Sąjungoje. Nepamirškime, kad šių metų vasarą padaugėjo Europos Sąjungos piliečių, puoselėjančių savo kalbą, kuri praturtino Europos Sąjungos oficialiųjų kalbų sąrašą. Naudodamasi proga, savo ir kolegos daktaro Mindaugo Basčio vardu norėčiau pasveikinti vos prieš kelis mėnesius Europos Sąjungos gretas papildžiusią Kroatiją. Jos prisijungimas prie mūsų didelės europietiškos šeimos yra labai svarbus tiek pačiai Kroatijai, tiek ir Europos Sąjungai. Pone Valteri BOLJUNČIČIAU, sveikinimai Jums ir Jūsų tautai.
Mieli kolegos,
diskutuodami prisiminkime, kad esame Sąjungos, puoselėjančios įvairovę, dalis. Jeigu nesugebėsime apsispręsti kurti savo kalbos skaitmeninių įrankių, o naudosimės universaliomis, vienai bendrai kalbai pritaikytomis priemonėmis, po truputį tapsime beveidžiai ir bedvasiai, tai yra jokie. Ar pavyktų išdidžiai pasakyti aš esu joks? Taigi, linkiu įdomių diskusijų ir teisingo apsisprendimo.
