2013 m. spalio 2 d. pranešimas VIR
Spalio 2 d. posėdyje
komitetas svarstė Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo
įstatymo pakeitimo projektą
(XIIP-319),
kuriuo siūloma padidinti maksimalų nepilnamečiams priteistos smurtiniais
nusikaltimais padarytos žalos kompensacijos dydį. Kiekvienu konkrečiu atveju
tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydį nustatytų teismas.
Pirminis šio įstatymo projekto parengimo iniciatorius yra
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga. Projektas parengtas atsižvelgiant
į pasitaikiusias situacijas, kai nepilnamečiai, tapę seksualinio nusikaltimo
aukomis, patyrė bendraamžių patyčias. Dėl šios priežasties tenka keisti
gyvenamąją vietą, mokymosi įstaigą, ilgą laiką naudotis psichologo paslaugomis.
Neretai po tokių įvykių vaikai praranda motyvaciją mokytis, vėliau jiems tampa
reikalingos korepetitorių paslaugos. Ilgametės pastangos atstatyti ir palaikyti
vaiko emocinę ir psichologinę pusiausvyrą po patirto smurto, reikalauja iš
šeimų nemažai piniginių lėšų. Šiuo metu nustatytas maksimalus kompensuojamos
turtinės ir neturtinės žalos padarytos nepilnamečiui smurtiniu nusikaltimu
dydis, atsižvelgiant į aukos amžių ir galimus ilgalaikius smurtiniu nusikaltimu
padarinius bei ilgametės priemonės sušvelninti padarytą žalą, manoma, yra nepakankamas.
Komitetas atsižvelgdamas į neigiamą Vyriausybės išvadą dėl
šio projekto, įstatymo projektui nepritarė.
Taip pat komitete svarstyti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo
pakeitimo, Civilinio ir Civilinio proceso kodeksų pakeitimų projektai (XIIP-321),
(XIIP-322),
(XIIP-323),
kuriais siekiama stiprinti vaiko teisių apsaugą,
užtikrinti kiekvienam vaikui galimybę augti ir vystytis saugioje aplinkoje,
būti apsaugotam nuo neigiamos socialinės aplinkos, taip pat užtikrinti tinkamą
tarptautinių įsipareigojimų vaiko teisių apsaugos srityje įgyvendinimą. Pirminis
šių projektų parengimo iniciatorius yra Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus
įstaiga, projektus pateikė Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė.
Priėmus šiuos projektus būtų išsamiau reglamentuotas vaiko
paėmimo iš tėvų arba kitų teisėtų atstovų procesas ir sudarytos prielaidos
realizuoti įgyvendinti vaiko teises į šeimos ryšius, tapatybės, identiškumo
išsaugojimą. Taip pat siekiama įstatyminiame lygmenyje įtvirtinti bendrą
nuostatą, kad už tyčinius apysunkius,
sunkius ir labai sunkius nusikaltimus teistiems asmenims, taip pat asmenims, kurie buvo teismo pripažinti kaltais
už seksualinį vaikų išnaudojimą ar seksualinę prievartą prieš juos, būtų
apribota galimybė dirbti bet kokį darbą, susijusį su vaikų auklėjimu, priežiūra
ar ugdymu.
Komitetas įstatymams nepritarė, įvertinęs Vyriausybės
nuomonę, kad šiuo metu analogiški
projektai parengti ir derinami Vyriausybėje. 2013 m. liepos 11 d. Vyriausybės
nutarime, kuriuo nutarta nepritarti komitete svarstomiems įstatymo
projektams (XIIP-321, XIIP-322, XIIP-323), pažymima, kad Vaiko teisių apsaugos
pagrindų įstatymo naujos redakcijos projektas įtrauktas į 2013 metų
prioritetinių teisėkūros iniciatyvų sąrašą. Remiantis Vyriausybės 2012 m.
spalio 24 d. nutarimu, šiuo metu kompleksiškai peržiūrimas vaiko teisių
apsaugos sistemos teisinis reguliavimas ir rengiamas ne tik Vaiko teisių
apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, bet ir su juo
susijusių Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso, Socialinių paslaugų
įstatymo, Išmokų vaikams įstatymo pakeitimo projektai.
Komiteto narė R. Šalaševičiūtė atkreipė
dėmesį, kad patobulintas reglamentavimas, kuriuo siekiama stiprinti
vaiko teisių apsaugą, jau turėjo būti parengtas 2006 metais. Vaikai,
kuriems turėjo būti taikomi vis dar Vyriausybėje teberengiami įstatymai, jau užaugo,
todėl suskubau pateikti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos
inicijuotus projektus, kurių tikslai yra tokie patys, kalbėjo komiteto narė.
Parengė ir informaciją suteiks:
Seimo Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja
Eglė Gibavičiūtė, tel. (85)
239 6809, el.p. [email protected]
