2014 m. vasario 17 d. pranešimas VIR
Prieš keletą metų
Europą užklupusi ekonominė ir finansinė krizė įrodė, kad, nepaisant to, jog
istoriškai daugelis Europos Sąjungos (ES) valstybių narių ir pati ES
orientavosi į gerovės valstybės kūrimą ir stiprinimą, ES ekonominės ir pinigų
sąjungos socialinis matmuo turi būti labiau stiprinamas, nes iki šiol bendros
pastangos buvo nepakankamos, teigia Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų
komiteto (ERK) pirmininkas Gediminas Kirkilas, reaguodamas į Europos Komisijos
komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai Ekonominės ir pinigų sąjungos
socialinio matmens stiprinimas ir su juo susijusias Europos Vadovų Tarybos
išvadas, priimtas 2013 m. gruodį.
Praėjusią savaitę
priimtame Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) sprendime pabrėžiama, kad, siekiant
ekonominės ir pinigų sąjungos efektyvumo, ES nacionaliniai parlamentai turėtų
būti įtraukti ir įsitraukti, stiprinant sąjungos socialinį matmenį, o tuo pačiu
ir jos demokratinį teisėtumą.
Atitinkamai ERK
nusprendė atkreipti Seimo specializuotų komitetų, dalyvaujančių Europos
semestro parlamentinės kontrolės procese, dėmesį į anksčiau minėtą Komunikatą
ir siūlyti jiems, atsižvelgus į jų kuruojamų ekonominės ir finansų politikos
sričių tarpusavio sąsajas ir priklausomybę, pagal kompetenciją įvertinti
socialinio matmens aspektų reikšmę Europos semestre ir įtraukti į diskusijas socialinius
partnerius.
ERK palankiai
vertina vykstančias diskusijas dėl ekonominės ir pinigų sąjungos socialinio
matmens stiprinimo euro zonos ir kitose ES valstybėse narėse bei palaiko
Europos Komisijos pastangas imtis veiksmų, siekiant kuo tiksliau ir iš anksto
nustatyti užimtumo ir kitas socialines problemas bei ieškoti efektyvių
socialinės politikos priemonių, kurios kurtų pridėtinę vertę, tačiau tuo pat
metu nepažeistų valstybių narių
kompetencijos.
Komitetas taip pat
pritaria Europos Komisijos siūlymui įdiegti ES valstybių narių pagrindinių
užimtumo ir socialinių rodiklių suvestinę ir mano, kad naudojant šios
suvestinės rodiklius turėtų būti atsižvelgiama į lyties, socialinių grupių bei
amžiaus skirtumų aspektus. Jis taip pat pažymi, kad tokia suvestinė turėtų būti
naudojama ne tik kaip analizės įrankis, tačiau ja turėtų būti remiamasi
planuojant ir įgyvendinant reformas valstybėse narėse, taip pat rengiant
konkrečias valstybėms narėms skirtas rekomendacijas Europos semestro ciklo
procese.
Seimo Europos
reikalų komiteto patarėja
Elzė Lagunavičiūtė
(tel. (8 5) 239 6847; el. p.: Elze.Lagunaviciute@lrs.lt).
Seimo Pirmininko pavaduotojo
G. Kirkilo patarėja
Morta Vidūnaitė
(tel. (8 5) 239 6278, mob. 8 612 01121, el. p. [email protected])
