2014 m. vasario 20 d. pranešimas VIR
Vasario 19 d. Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) nariai Marija Aušrinė Pavilionienė ir Egidijus Vareikis kartu su Seimo kontrolieriumi Augustinu Normantu lankėsi Užsieniečių registracijos centre. Vizito tikslas įvertinti, ar yra užtikrinamos orumo nežeminančios sąlygos čia gyvenantiems prieglobsčio prašytojams.
Apsauga nuo kankinimų ir nežmoniško elgesio prigimtinė žmogaus teisė. Demokratinės valstybės įsipareigojo garantuoti, kad pabėgėliai iš karo ar neramumų draskomų šalių nebūtų išsiunčiami atgal į valstybę, kurioje jų sveikatai ar gyvybei gresia pavojus. Lietuva 1997 ratifikavo Ženevos konvenciją Dėl pabėgėlių statuso ir papildomą jos protokolą ir taip prisiėmė tarptautinius įsipareigojimus. Tinkamai pasirūpinti prieglobsčio prašytojais įpareigoja ir Europos Sąjungos 2003 m. direktyva Dėl minimalių prieglobsčio prašytojų standartų.
Komitetas yra gavęs Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos informaciją, kuria atkreipiamas dėmesys į minimalių standartų neatitinkančias užsieniečių priėmimo ir apgyvendinimo sąlygas Užsieniečių registracijos centre. Pastebėta, kad prieglobsčio prašytojai apgyvendinti greta nelegalių migrantų, kurie laikomi sulaikytiesiems skirtame korpuse. Dėl šios priežasties visa teritorija yra saugoma ginkluotų pareigūnų, šunų ir spygliuotos tvoros. Pasak Raudonojo Kryžiaus atstovų, tai gali sukelti neigiamas psichologines pasekmes ir taip daug žiaurumų patyrusiems prieglobsčio prašytojams.
Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas taip pat yra išreiškęs susirūpinimą dėl vaikų priėmimo sąlygų Lietuvoje. Komitetas rekomendavo gerinti Lietuvoje prieglobsčio prašančių šeimų, o ypač vaikų sąlygas.
Europos Komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų ir nežmonišką ar žeminantį elgesį arba baudimą taip pat pateikė rekomendacijas užtikrinti tinkamas priėmimo sąlygas prieglobsčio prašytojams, turintiems specialiųjų poreikių.
ŽTK nariai, siekdami išsiaiškinti situaciją, galimus žmogaus teisių pažeidimus ir jų priežastis, bendravo su Užsieniečių registracijos centro vadovais ir centre apgyvendintais užsieniečiais. Pagrindiniai klausimai buvo gyvenimo sąlygos, apsauga nuo smurto ir teisinės pagalbos užtikrinimas. Tačiau Marija Aušrinė Pavilionienė teiravosi ir apie centre dirbančių pareigūnų išsilavinimą, apie Vidaus reikalų ministro skiriamą dėmesį šiam centrui. Užsieniečių registracijos centro vadas pulkininkas Remigijus Volikas pripažino, kad centro gyventojų buitinės sąlygos iš tiesų nėra geros, ypač sulaikytųjų korpuse. Tačiau su ministerija bendraujama sėkmingai, vykdomas centro rekonstrukcijos projektas, kuris buvo įšaldytas krizės laikotarpiu.
Nuotraukoje iš dešinės į kairę: Seimo narė M. A.Pavilionienė ir Užsieniečių registracijos centro vadas pulkininkas R. Volikas, iš kairės i dešinę: Seimo narys Egidijus Vareikis ir Seimo kontrolierius Augustinas Normantas (Užsieniečių registracijos centro nuotr.)
Pulkininkas R. Volikas pasidalino abejonėmis ir dėl dabar galiojančio teisinio reguliavimo. Pulkininko nuomone, padidinta nepilnamečių teisių apsauga faktiškai kartais atsisuka prieš pačių nepilnamečių interesus vaikams netaikomos specialios identifikavimo priemonės, todėl pabėgę nelydimi vaikai nerandami. Tai gali sąlygoti jų tapimą prekybos žmonėmis ar nelegalios organų donorystės aukomis. Taip pat trūksta teisės aktais nustatytos centro gyventojų atsakomybės už pareigų nesilaikymą. Aptartas klausimas ir dėl užsieniečių išsiuntimo iš šalies reglamentavimo nuostatų proporcingumo. Dažniausiai asmenys išsiunčiami už didelės žalos nesukeliančius migracinių įstatymų pažeidimus, tačiau kriminaliniai nusikaltėliai, pavyzdžiui narkotikų prekeiviai, atlikę bausmę, lieka gyventi šalyje.
Komiteto nariai bendravo ir su centro gyventojais. Sąlygomis skundėsi sulaikytųjų korpuse, kuris dešimtmečius nebuvo remontuotas, gyvenantys vyrai. Afganistanietis ir indas skundėsi, kad jų sulaikymas teisminio proceso laikotarpiu trunka ilgai, penkiasdešimčiai žmonių tenka viena sanitarinė patalpa, viename kambaryje patalpinta daug žmonių, maistą jie priversti pirktis patys, nes neva siūlomas valgykloje labai prastas. Tačiau kitas seksualinėms mažumoms priklausantis vaikinas atrodė patenkintas. Jis buvo apsaugotas nuo galimų patyčių ar smurto apgyvendintas atskirai nuo kitų sulaikytų vyrų. Indu prisistatęs jaunuolis negailėjo gerų žodžių Lietuvai. Jis džiaugėsi suteiktomis sąlygomis ir pareigūnų pagarbiu elgesiu su juo.
Prieglobsčio prašytojų korpuso gyventojai sąlygomis nesiskundė. Jie laisvai vaikšto po miestelį, turi galimybes turiningam laisvalaikiui ir saviugdai.
Apsilankius valgykloje, draugiškai nusiteikę paaugliai iš Vietnamo sakė, kad maistas čia geras ir niekuo nesiskundė. Pateiktas dienos meniu atrodė pakankamai turtingas maisto produktų įvairove. Centro vadas patikino, kad maitinant užsieniečius yra atsižvelgiama ir į jų religinius įsitikinimus. Nevalgantiems mėsos pasiūloma daugiau kitų produktų.
Išsamų tyrimą dėl žmogaus teisių užtikrinimo priimant asmenis Užsieniečių registracijos centre atliks Seimo kontrolierius Augustinas Normantas. Tačiau komiteto nariai gerai įvertino humanišką ir profesionalų centro vadovybės požiūrį į kylančias problemas užtikrinant orumo nežeminančias sąlygas Užsieniečių registracijos centre. Taip pat paragino R. Voliką kreiptis į ŽTK, jei jis mato, kad yra būtinas įstatymų tobulinimas ar reikalinga kitokia parama siekiant užtikrinti užsieniečių teises.
Užsieniečių registracijos centras įstaiga, skirta laikyti sulaikytus užsieniečius ir apgyvendinti prieglobsčio prašytojus, atlikti tyrimą dėl centre sulaikytų ar apgyvendintų užsieniečių asmens tapatybės, atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybių, tvarkyti jų apskaitą bei vykdyti užsieniečių išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos.
Centras įkurtas 1996 m. Dabar tai vienintelis centras Lietuvoje, skirtas laikyti sulaikytus neteisėtai esančius ar neteisėtai atvykusius į Lietuvą užsieniečius, taip pat apgyvendinti prieglobsčio prašytojus jų prašymų dėl prieglobsčio nagrinėjimo metu. Centras skirtas vienu metu apgyvendinti iki 500 užsieniečių.
Per šešiolika veiklos metų, nuo 1997-ųjų sausio 1 d. iki 2013-ųjų sausio 1 d., Užsieniečių registracijos centre iš viso laikinai buvo apgyvendinti 7 tūkstančiai 569 užsieniečiai. Tarp jų daugiausiai buvo atvykėlių iš Rusijos (1720dauguma jų čečėnų tautybės), Gruzijos (1061), Afganistano (743), Pakistano (484), Indijos (432), Baltarusijos (432), Bangladešo (353), Šri Lankos (325), Vietnamo (306) ir Kinijos (294).
Nuo pat centro įkūrimo iki 2013 m. pradžios jame gyveno 75 valstybių piliečiai, o centre dirbantys pareigūnai iki tol parengė dokumentus bei organizavo 4 tūkstančių 61 asmens išsiuntimą į 70 pasaulio šalių.
Parengė ir informaciją suteiks
Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja
Eglė Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected]
