2014 m. kovo 13 d. pranešimas VIR
Seimas turi per mažai
informacijos apie Europos Komisijos taikomų finansinių korekcijų, kurios galiausiai
gula ant Lietuvos mokesčių mokėtojų pečių, priežastis ir iš kaltų asmenų
susigrąžinamas lėšas. Šiam klausimui būtina skirti didesnį komitetų dėmesį,
siekiant, kad valstybės biudžeto lėšos būtų naudojamos racionaliai. Tokias
išvadas padarė Seimo Audito komitetas, išklausęs Europos Audito Rūmų ataskaitą.
Seimo Audito komitete viešėjusi Europos Audito
Rūmų narė Rasa Budbergytė pristatė
metinę 2012 metų ES biudžeto vykdymo ataskaitą ir aptarė pagrindines
problemas, sąlygojančias neigiamą auditorių išvadą dėl biudžeto įvykdymo.
Europos Sąjungos auditoriai
pažymėjo, kad nors 2012 metų ES finansinės ataskaitos yra teisingos, tačiau
mokėjimai yra reikšmingai paveikti klaidų. Su lėšų panaudojimo teisėtumu ir
tvarkingumu susijęs klaidų lygis yra 4,8 proc. (0,9 proc. punkto daugiau nei
2011 m.), o tai sudaro apie 7 mlrd. eurų. R. Budbergytė pažymėjo, kad beveik
kas antrame auditorių patikrintame mokėjime iš ES biudžeto nustatyti teisės
aktų pažeidimai.
Šių metų pristatyme daug dėmesio
buvo skirta lėšų susigrąžinimui, kai yra nustatoma, kad jos panaudotos
nesilaikant teisės aktų. R. Budbergytė suabejojo, ar nacionaliniai parlamentai
visada disponuoja pakankama informacija, kiek finansinių korekcijų pritaiko
Europos Komisija ir dėl kokių priežasčių jos yra taikomos. Buvo atkreiptas
dėmesys į tai, kad paprastai tokios korekcijos gula ant visų mokesčių mokėtojų
pečių, nes lėšos panaudojamos netinkamai dėl administracinių klaidų. Audito
komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė sako, kad
finansinių korekcijų taikymas yra nepakankamai parlamento dėmesio sulaukianti
sritis, todėl bus reikalaujama iš atsakingų institucijų pateikti išsamią
informaciją apie netinkamai panaudotas lėšas ir finansinių korekcijų
priežastis. Tai bus vienas prioritetinių Audito komiteto parlamentinės
kontrolės klausimų Seimo pavasario sesijoje.
Kitas ne mažiau svarbus aspektas
besitęsianti pirminių patikrų nepakankamos kokybės problema Europos Audito
Rūmai nemato pažangos ir, kaip ir praėjusiais metais, teigia, kad daugiau kaip
pusė visų klaidų galėjo būti nustatyta ir turėjo būti ištaisyta dar iki
deklaracijos pateikimo Europos Komisijai. Kyla vienintelis klausimas ar toks
nacionalinių agentūrų neveiklumas yra sąlygotas kompetencijos stokos, ar kitų
priežasčių. Audito komitetas artimiausiu metu svarstys Valstybės kontrolės
ataskaitą apie Europos Sąjungos lėšų naudojimą Lietuvoje 2012 metais ir valdymo
ir kontrolės sistemos veikimą. Bus aiškinamasi, ar Lietuvoje taip pat yra
nepakankama pirminių patikrų kokybė ir kiek klaidų praslysta pro tikrintojų
filtrus ir patenka į Lietuvos deklaracijas.
Galiausiai buvo tęsiama dar
praėjusiais metais pradėta diskusija dėl Europos Sąjungos investicijų kuriamos
pridėtinės vertės. Auditoriai konstatuoja, kad yra didelė rizika, jog valstybės
narės toliau orientuosis ne į rezultatus, o į procedūrų laikymąsi ir lėšų
įsisavinimą. Atsižvelgdamas į tai, Audito komitetas numato skirti ypatingą
dėmesį Lietuvos prioritetų nustatymui ir artimiausiu metu svarstys Lietuvos
parengtą Partnerystės sutartį bei veiksmų programas ir sieks, kad investicijos Lietuvoje
kurtų pridėtinę vertę.
Europos
Sąjunga 2012 metais gavo 139,5 milijardų eurų biudžeto pajamų, išleido 138,6
milijardus eurų. Daugiausia lėšų išleista žemės ūkio ir sanglaudos politikos
sritims, atitinkamai 47 % ir 37 %. Lietuva 2012 m. sumokėjo į ES biudžetą 342
milijonus eurų, iš ES biudžeto gavo virš 1,8 milijardo eurų. Didžiausia gautų
lėšų dalis skirta sanglaudai virš milijardo eurų, antroje vietoje, žemės
ūkiui ir kaimo plėtrai virš pusės milijardo eurų.
Audito komiteto
biuro patarėja
Lina Milonaitė
(tel. (8 5) 239 6017)
