2014 m. balandžio 17 d. pranešimas VIR
Balandžio 16 d. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas pradėjo Europos savaitės Seime 2014 diskusijų ciklą ir kvietė diskutuoti, kokią Lietuvos ir Europos istorinę atmintį turėtume formuoti, atsižvelgdami į dabartinį geopolitinį kontekstą.
Diskusijoje savo mintis ir idėjas išsakė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos prorektorius mokslui ir studijoms prof. dr. Valdas Rakutis, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas dr. Liutauras Gudžinskas, Lietuvos edukologijos universiteto Visuotines istorijos katedros asistentas, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitariniu mokslu fakulteto Istorijos katedros doktorantas Mindaugas Nefas, režisierius, entuziastingas Lietuvos bičiulis Jonas Ohmanas.
Diskusiją atidarė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė, primindama klausytojams, kad istorija neturėtų būti tik faktų ir datų rinkinys. Privalu ne išmokti, o išmanyti ir suvokti savo istoriją, kad ji netaptų interesų konfliktų įkaite.
Profesorius V. Rakutis atkreipė dėmesį, kad, atgavę Lietuvos nepriklausomybę 1990 metais, per pastaruosius dvidešimt metų nesusistiprinom istorinio valstybingumo ir jei dabar nesiimsime ryžtingų priemonių, atsižvelgdami, kad įvykiai Ukrainoje gali tapti pasaulinių neramumų pradžia, galime vėl mažiausiai keliems dešimtmečiams nebetekti valstybingumo.
Dr. Liutauras Gudžinskas pristatė atliktos studijos Europos Sąjungos kultūros politika: integracija, dėl kurios nesiderama, kurioje didelį dėmesį skiria europinės istorijos ir europinės tapatybės formavimui, įžvalgas. Pasak politikos mokslų dėstytojo, galbūt ne taip akivaizdžiai, bet istorijos politika Europos Sąjungoje yra formuojama ir čia Lietuva turėtų įdėti daugiau pastangų, jei nori, kad tam tikriems istoriniams momentams, pavyzdžiui, stalininėms represijoms, Europos istorijoje, kurią formuoja Europos Sąjungos institucijos, būtų skirta daugiau dėmesio.
Doktorantas Mindaugas Nefas provokavo diskusijos klausytojus, vadindamas dabartinę Lietuvos švietimo sistemą liūliuojančia, kurioje istorijos mokymas grindžiamas išmokymu, o ne pagalba mokantis, vadovėliuose atskiriamos Lietuvos ir Europos istorijos, taip nesukuriant vientiso ir aiškaus visos Europos, kurios dalimi yra Lietuva, istorijos.
Režisierius Jonas Ohmanas dalinosi savo įspūdžiais, kuriuos patiria bendraudamas su gyvenančiais Lietuvoje ir diskutuodamas apie pilietiškumą, meilę tėvynei ir patriotiškumą. Jonas Ohmanas pasiūlė, kad istorija jaunimui galėtų būti perteikiama per fiktyvaus romano veikėją, su kuriuo jaunieji skaitytojai susitapatintų ir, patys išgyvendami istorijos dramas, perprastų kartais itin sudėtingus istorinius reiškinius.
Diskusiją stengtasi pabaigti pozityviomis mintimis sutarta, kad, jei dabar pat būtų imamasi veiksmų stiprinti savo suvokimą apie istoriją, savos istorijos išmanymą, istorijos mokymą, dar yra vilties, kad Lietuvos visuomenė susidoros su dabartiniais valstybingumo iššūkiais.
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto biuro patarėja
Aistė Laurinavičiūtė, tel. (8 5) 239 6858
