2014 m. balandžio 24 d. pranešimas VIR
Balandžio 23 d. Seimo Sveikatos reikalų komitetas svarstė Užimtumo rėmimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 261 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-789 ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-790, kurių tikslas yra sudaryti sąlygas jauniems asmenims nuo 16 iki 29 metų įgyti praktinių įgūdžių savarankiškai sudarant dvišales sutartis su juridiniu asmeniu. Įstatymu taip pat siekiama užtikrinti jaunų asmenų, savarankiškai įgyjančių praktinių įgūdžių, teisinę apsaugą (sveikatos bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas). Komiteto nariai pritarė bendru sutarimu Lietuvos Respublikos Prezidentės iniciatyvai naujai jaunimo užimtumo teisinei formai savarankiškų praktinių įgūdžių įgijimo rėmimui ir pasiūlė pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui patobulinti įstatymo projektą.
Posėdyje buvo svarstyta Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos informacija apie Sveikatos reikalų komiteto 2013 m. gruodžio 18 d. priimto sprendimo Dėl centralizuotai perkamų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių įgyvendinimo. Valstybinės ligonių kasos atstovai informavo komitetą, kad siekdami užtikrinti skaidrų ir efektyvų pacientų aprūpinimą centralizuotai apmokamais vaistiniais preparatais ir medicinos pagalbos priemonėmis, tobulina centralizuotai apmokamų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašo sudarymo, sąraše numatytų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo, paskirstymo asmens sveikatos priežiūros įstaigoms bei panaudojimo kontrolės procesus. Atsižvelgiant į tai, kad ne visi komiteto siūlymai buvo visiškai įgyvendinti, buvo nuspręsta išklausyti pateiktą informaciją ir svarstymą tęsti Sveikatos apsaugos ministerijai ir Valstybinei ligonių kasai įgyvendinus komiteto siūlymus.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė pristatė Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro 2013 metų ataskaitos Socialinių veiksnių, lemiančių sveikatos netolygumus Europos regione, apžvalgą, kurioje pateiktos įvairių ekonominių ir socialinių rodiklių sąsajos su valstybių gyventojų sveikatos būkle. PSO Europos regiono biuro atlikta analizė rodo, Lietuva išsiskiria didžiausiais socialiniais netolygumais Europos regione.
PSO Europos regiono biuro duomenimis, Lietuva priskiriama šalių kategorijai, kurioje trumpiausia vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė, didžiausi sveikatos netolygumai, nulemti išsilavinimo lygio. Lietuva pirmauja pagal žalingą gyvenimo būdą apibūdinančius rodiklius, kaip alkoholio ir tabako vartojimas. Šalies gyventojų nedarbo lygis, nesaugumas darbe tiesiogiai siejasi su gyventojų psichikos sveikata, taip pat ir savižudybių skaičiumi, augančiu alkoholio ir tabako vartojimu. Savižudybių skaičiumi Lietuva lenkia visas Europos Sąjungos ir daugelį Europos regiono šalių.
Ekonominių socialinių strategijų sėkmingas įgyvendinimas ir gyvenimo kokybės gerėjimas neatsiejamas nuo sveikatos klausimų sprendimo. Be geros šalies gyventojų sveikatos nebus išvystytos ir tvarios ekonomikos, be subalansuoto ekonominio ir socialinio pagrindo nebus užtikrinami geri gyventojų sveikatos rodikliai.
Komitetas pritaria Sveikatos apsaugos ministerijos nuomonei, jog saugesnė socialinė aplinka, sveikatos netolygumų ir socialinės atskirties mažinimas yra vieni iš svarbiausių uždavinių.
Posėdžio metu buvo nuspręsta sveikatos netolygumų ir socialinės atskirties mažinimo klausimą svarstyti, kai Vyriausybėje bus priimti strateginiai sprendimai.
Milda Neverkevičienė,
Sveikatos reikalų komiteto biuras (tel. (8 5) 239 6783, el. p. [email protected])
