2014 m. gegužės 2 d. pranešimas VIR
Balandžio 30 d.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas kartu su Europos informacijos biuru surengė
diskusiją, skirtą Lietuvos Respublikos įstojimui į Europos Sąjungą (ES),
Europos dienai ir Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje 10-mečiui
pažymėti, tema Ar Tautos valią saisto narystės Europos Sąjungoje
įsipareigojimai?.
Diskusiją moderavo ir įžanginį žodį tarė Teisės ir teisėtvarkos
komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas. Savo įžanginiame žodyje J. Sabatauskas
atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu vis dažniau reiškiasi iniciatyvos dėl
referendumų organizavimo, kuriuose siūloma pasisakyti dėl Lietuvos Respublikos
Konstitucijos pakeitimų, keliančių pagrįstų abejonių dėl jų atitikties Lietuvos
Respublikos įsipareigojimams, prisiimtiems stojant į ES. Šių metų birželio 29
d. įvyks referendumas dėl draudimo užsienio subjektams parduoti žemę Lietuvos
Respublikoje, taip pat reiškiasi ir nauja iniciatyva dėl Lietuvos nacionalinės
valiutos lito išsaugojimo. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas iškėlė
hipotetinį klausimą, ar referendumų iniciatoriai ir juos palaikantieji
nepamiršo daugiau nei prieš dešimtmetį, 2003 m. gegužės 10 ir 11 dienomis
įvykusiame referendume, pareikštos Tautos valios, kad Lietuvos Respublika būtų ESnarė su visais iš šios narystės kylančiais
įsipareigojimais?
Savo įžvalgomis
atsakant į diskusijos organizatorių iškeltą klausimą Ar Tautos valią saisto
narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimai? pasidalino Europos teisės
departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos generalinis
direktorius Deividas Kriaučiūnas, Seimo narys, habil. dr., profesorius Povilas
Gylys bei Mykolo Romerio universiteto Konstitucinės
ir administracinės teisės instituto docentė dr. Inga Daukšienė.
D. Kriaučiūnas,
pradėdamas savo pranešimą, iškėlė klausimą Ar Tauta tikrai gali spręsti visus
klausimus? ir nuosekliai pateikė argumentus bandydamas atsakyti į išsikeltą
klausimą. Pranešėjo nuomone, Tauta per referendumą negali spręsti visų klausimų,
pvz.: negali suteikti malonės, vykdyti teisingumo, spręsti dėl visų mokestinių
klausimų ir pan. Europos teisės departamento generalinio direktoriaus nuomone
yra du variantai, kaip galima būtų atsisakyti įsipareigojimų, prisiimtų stojant
į ES ir konstituciniu aktu Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos
Sąjungoje juos patvirtinus: pirmas variantas Tauta referendume sprendžia
klausimą dėl išstojimo iš ES ir antras variantas sekant britų pavyzdžiu,
Lietuva derasi dėl narystės ES sąlygų. Baigdamas savo pranešimą D. Kriaučiūnas
pažymėjo, kad ne ES saisto Tautos valią, bet Konstitucija gina Tautos valią,
išsakytą referendume dėl įstojimo į ES.
Seimo nario,
habil. dr, profesoriaus P. Gylio nuomone,
referendumai tai Tautos, kaip suvereno, atgimimo požymis. Jo nuomone, šis
įvykis yra esminis Tautos gyvenimo epizodas. Profesoriaus nuomone, šiuo metu
jaučiamas didžiuli demokratijos deficitas šalyje, Tautos nuomonė organizuotai
blokuojama. P. Gylio nuomone, valdantysis elitas prastai suvokia nacionalinį
interesą, neatstovauja bendrajam Tautos gėriui, o klausimas dėl pavojaus nacionaliniam
saugumui, galinčiam kilti be apribojimų parduodant Lietuvos teritorijoje
esančią žemę užsienio subjektams, neanalizuojamas. Profesoriaus nuomone, ES
tai savarankiškų valstybių sąjunga, todėl neturėtų joje egzistuoti lygūs ir
lygesni nariai. Seimo narys iškėlė klausimą, kodėl kitos valstybės ES narės,
kaip antai Didžioji Britanija, gali kelti klausimą dėl narystės ES sąlygų, o
Lietuva ne.
Docentė dr. I.
Daukšienė savo pranešimo pradžioje iškėlė kritinę nuostatą, kad narystė ES
tai Tautos valios išraiška, priimta referendumu. Jos nuomone, tarptautinės
teisės prasme narystės ES situacija aiški. Lietuva rengėsi narystei ES, stojimo
sutartimi įsipareigojo vykdyti tarptautinius įsipareigojimus. Šioje situacijoje
pamatinis principas pacta sunt servanda (liet. sutarčių
reikia laikytis). Lietuvai pažeidus stojimo į ES sutartį, pasekmės iš ES pusės
aiškios: Europos Komisija, ES sutarties sergėtoja, pradžioje reaguotų
neteisminiu būdu pradedant dialogą su Lietuva, o Lietuvai ir toliau nevykdant
prisiimtų įsipareigojimų, būtų inicijuojamas procesas ES Teisingumo Teisme. Šis
teismas gali skirti pinigines baudas valstybei narei. Pranešėja paaiškino, kad
pagal tarptautinę teisę valstybė negali remtis savo vidaus teisės nuostatomis,
tam, kad pateisintų tarptautinius pažeidimus. Baigdama savo pranešimą, doc. dr.
I. Daukšienė pažymėjo, kad ES sutartyje yra norma, numatanti galimybę valstybei
narei išstoti iš ES.
Po pranešimų buvo
suteikta galimybė diskusijos svečiams užduoti klausimus ir išsakyti savo
nuomonę. Kaip pripažino ir pats diskusijos moderatorius, Teisės ir teisėtvarkos
komiteto pirmininkas J. Sabatauskas, diskusijai iškeltas klausimas išties yra
provokacinis, tačiau diskusijos organizatoriai, numanę kilsiant aštrią
diskusiją, nepabijojo jo iškelti. Diskusijos pranešėjai sulaukė labai daug
diskusijos svečių klausimų, taip pat diskusijos svečiams buvo suteikta galimybė
išsakyti savo nuomonę diskusijai iškeltu klausimu.
Parengė
Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja (ES)
Gintarė
Morkūnienė (tel. 239 6583)
