Gegužės 7 d. Žmogaus teisių komitete pristatyta Vyriausybės atstovo Europos Žmogaus Teisių Teisme ataskaita už 2013 metus (toliau Ataskaita). Ataskaitą pristatė l. e. p. Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme Karolina Bubnytė.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau Teismas) yra nuolat veikianti tarptautinė teismine institucija, kuri nagrinėja fizinių asmenų, asmenų grupių bei nevyriausybinių organizacijų, skundus dėl žmogaus teisių, įtvirtintų Europos žmogaus teisių konvencijoje (toliau Konvencija) ir jos papildomuose protokoluose, pažeidimų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme yra įgaliotas valstybės tarnautojas, atstovaujantis valstybei Europos Žmogaus Teisių Teismo procesuose.
Pasak K. Bubnytės, Lietuva nei pagal Konvencijos pažeidimų statistiką, nei pagal kreipimųsi skaičių neišsiskiria iš kitų Europos šalių šiais aspektais mūsų šalis yra vidutiniokė.
2013 m. Teisme buvo gautos 428 peticijos prieš Lietuvą (pernai 373). Iš viso, kartu su dar anksčiau pateiktomis peticijomis, 2013 m. Teismas išnagrinėjo ir paskelbė nepriimtinomis arba išbraukė iš bylų sąrašo 416 peticijų prieš Lietuvą (pernai 705).
Teismas priėmė sprendimus dėl esmės 12 bylų prieš Lietuvą, 2 iš jų nenustatyta nė vieno Konvencijos pažeidimo. Teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimai nustatyti net 5 bylose: 2 bylose - dėl per ilgos proceso trukmės; 2 bylose dėl teisingo teismo proceso neužtikrinimo; 1 byloje dėl teismo sprendimo neįvykdymo. Teismas nustatė teisės į nuosavybę pažeidimus 4 bylose. Deja, bylose prieš Lietuvą buvo konstatuota ir labai rimtų Konvencijoje garantuojamų žmogaus teisių pažeidimų: teisės į gyvybę ir kankinimų uždraudimo. Dėl 6 peticijų prieš Lietuvą buvo priimtas Teismo nutarimas, kuriuo pareiškėjų skundai dėl nepagrįstai užsitęsusių teisminių procesų buvo atmesti. Teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuolat teikiamą informaciją apie atitinkamą Lietuvos teismų praktiką tiesiogiai taikant Konstituciją ir Konvenciją bei remiantis Civiliniu Kodeksu yra priteisiamas žalos atlyginimas už per ilgus procesus, todėl Teismas pripažino Lietuvoje esant veiksmingą teisinės gynybos priemonę, kurios pareiškėjai nebuvo panaudoję.
Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės atstovas yra įgaliotas koordinuoti Teismo sprendimų vykdymą ir prireikus imtis iniciatyvos siekiant užtikrinti vykdymą, Ataskaitoje skirtas dėmesys šiam klausimui. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Teismo sprendimu nustatytos individualios priemonės paprastai įvykdomos tinkamai. 2013 m. visose bylose, kuriose pareiškėjams buvo priteistas žalos atlyginimas, priteistos sumos sprendimuose nustatytais terminais jau yra sumokėtos pareiškėjams. Sprendimai, reikalaujantys bendrųjų priemonių (pvz. būtini teisės aktų pakeitimai ar struktūrinės sisteminės reformos.), vykdomi daug lėčiau ir tai būdinga visoms Susitariančioms Šalims.
Išskirtinos tam tikros sritys, kuriose pakartotinai pripažįstami Konvencijos pažeidimai, kuriuose konstatuotinas tam tikrų struktūrinių sisteminių problemų buvimas, nors ir ne tokio masto, kad Teismas spręstų esant reikalinga taikyti vadinamąjį pilotinių sprendimų mechanizmą.
Kalbant apie bendrųjų priemonių reikalingumą, pažymėtina L byla. Byloje L. prieš Lietuvą (2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimas), iki šiol neįvykdytos bendrosios priemonės dėl lyties keitimo ir naujos lyties pripažinimo. Jau daugiau kaip dešimtmetį egzistuojančią teisės spragą šiuo metu iš dalies užpildo Lietuvos teismai, tenkindami asmenų skundus ir įpareigodami pakeisti įrašus asmens dokumentuose po užsienyje atlikto lyties pakeitimo, taip pat priteisdami žalos atlyginimą. Dėl šios bylos sprendimo įgyvendinimo Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Teisės komitete buvo išreikštas išskirtinis susirūpinimas.
Būtinos priemonės ir sprendžiant teisinio reguliavimo problemas dėl psichikos sutrikimų turinčių asmenų teisių užtikrinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Teismas 2012 m. vasario 14 d. sprendime D. D. prieš Lietuvą Teismas konstatavo, kad pareiškėja neturėjo galimybės savarankiškai kreiptis į teismą dėl jos prievartinio apgyvendinimo socialinės globos namuose, todėl buvo pažeistas Konvencijos 5 straipsnis Teisė į laisvę ir saugumą, be to, bylos nagrinėjimas dėl neveiksnios pareiškėjos globėjo pakeitimo buvo neteisingas, nes jai nepaskyrus advokato nebuvo užtikrintas rungtyniškas procesas, todėl buvo pažeistas Konvencijos 6 straipsnis Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Siekiant įvykdyti šį sprendimą, būtina pašalinti psichikos sutrikimų turinčių asmenų teisių pažeidimų priežastis, įskaitant būtinus teisinio reguliavimo pakeitimus.
K. Bubnytė atkreipė dėmesį ir į būtinybę užtikrinti išankstinį įstatymų projektų įvertinimą Konvencijos atitikties aspektu. Remiantis 2014 metų sausio 1 d. įsigaliojusiu Teisėkūros pagrindų įstatymu, išvadas dėl teisės aktų projektų atitikties Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir Europos žmogaus teisių teismo sprendimams teikia Vyriausybės įgaliotos institucijos, tačiau tokios įgaliotos institucijos, kurios uždavinys būtų teikti išvadas dėl teisės akto projekto atitikties Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir Europos žmogaus teisių teismo sprendimams nėra.
Su Teismo lyginamąja statistika galima susipažinti čia: http://www.tm.lt/tm/ezttlyginamojistatistika/.
Parengė ir informaciją suteiks:
Seimo Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja
Eglė Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected]
