2014 m. gegužės 15 d. pranešimas VIR
Gegužės 16 d. Seime surengta konferencija Žmogaus teisės modernioje visuomenėje. Joje pranešimus skaitė iškilūs teisininkai iš Lietuvos, o taip pat iš Bordo ir Normandijos universitetų.
Profesorius dr. Saulius Katuoka, atidarydamas konferenciją, pažymėjo, kad žmogaus teisės, kaip vertybės, turi užtikrinti žmogaus, kaip biologinės ir socialinės būtybės, o taip pat, kaip aktyvaus pilietinės visuomenės nario interesus. Pasak profesoriaus, žmogaus teisių kategorija yra evoliucinio pobūdžio, modernėjant visuomenei modernėja ir žmogaus teisės.
Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Leonardas Talmontas, pažymėjo, kad politikai, priimdami sprendimus turi suprasti kintančius visuomenės poreikius, o tinkamai įvertinti būtinus pasirinkimus padeda mokslininkų įžvalgos.
Nuotraukoje: konferencija Žmogaus teisės modernioje visuomenėje. Seimo kanceliarijos (aut. I. Šilenkova) nuotr.
Konstitucinio Teismo teisėja, buvusi Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėja docentė dr. Danutė Jočienė patvirtino žmogaus teisių kategorijos dinamiką. Teisės mokslų daktarė nagrinėjo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką tokiais jautriais klausimais, kaip teisė į gyvybę ir teisė į privataus gyvenimo gerbimą. Daug dėmesio pranešime skirta abortų temai profesorė akcentavo teismo nuomonę dėl būtinybės išlaikyti proporcingą pusiausvyrą tarp moters teisės į sveikatą, teisės į privatų gyvenimą ir vaisiaus apsaugos. Taip pat D. Jočienė išvardino teismui kylančius aktualiausius iššūkius, susijusius su etiniais visuomenės įsitikinimais tai homoseksualių žmonių santuokos, partnerystės, surogatinės motinystės, eutanazijos, įvaikinimo, gimdymo namuose. D. Jočienė sakė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į valstybės tradicijas ir etinius klausimus nagrinėja ypač jautriai. Pavyzdžiui, Žmogaus Teisių Teismas nenustato prievolės valstybei įteisinti tos pačios lyties santuokas ar lyties keitimo operacijas, tačiau visuomet pasisako, kad nacionalinėje teisėje įtvirtintos teisės turi būti ir užtikrinamos. Dar kartą pažymėta L byla, kurioje Lietuva buvo pripažinta pažeidusi žmogaus teises, kadangi Civiliniame kodekse nustatyta teisė medicininiu būdu keisti lytį, bet mechanizmai praktiniam tokios teisės įgyvendinimui nustatyti nebuvo.
Kadenciją baigusi Konstitucinio Teismo teisėja profesorė dr. Toma Birmontienė kalbėjo apie lygiateisiškumo principą, Konstitucijos aspektu. Pasak profesorės, šiuo principu yra grindžiama visa žmogaus teisių sistema, taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucija. Tačiau 1992 metais priimtoje Konstitucijoje įtvirtintas kuklus diskriminacijos pagrindų sąrašas, vertinant šiandieninių žmogaus teisių aspektu. Pavyzdžiui, šiame sąraše nėra nustatyta tokių diskriminacijos pagrindų, kaip negalia ar netradicinė seksualinė orientacija. Tačiau Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas klausimus, susijusius su diskriminacija, nelaiko Konstitucijoje įvardinto diskriminacijos pagrindų sąrašo baigtiniu. Pasak profesorės, oficialios konstitucinės doktrinos evoliucijos pripažinimas, t.y. pripažinimas, kad konstitucinės doktrinos kūrimo procesas yra nenutrūkstamas ir negali būti baigtinis, yra svarbus jurisprudencinės konstitucijos susiformavimo bruožas, darantis poveikį konstituciniai asmens laisvių sampratai.
Profesorė dr. Lyra Jakulevičienė nagrinėjo pažeidžiamų asmenų vietą žmogaus teisių kontekste. Profesorė, remdamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir Europos Sąjungos teise, aiškinosi, kokius žmones reikia laikyti pažeidžiamais ir kokias pasekmes bylos baigčiai turi asmens pažeidžiamumas.
Konferencijoje skaityti kiti pranešimai, labai aktualūs žmogaus teisių aspektu, ypač kalbant apie modernėjančią visuomenę, atsirandantį naują, gilesnį požiūrį į vertybes.
Konferenciją organizavo Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Tarptautinės ir ES teisės institutas kartu su Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetu ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Tarptautinės ir ES teisės institute. Konferencija skirta Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečiui paminėti.
Parengė ir informaciją suteiks:
Seimo Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja
Eglė Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected]
