2014 m. birželio 4 d. pranešimas VIR
Prasidėjus ekonominei ir finansinei krizei, deja, matėme per daug
Europos Sąjungos (ES) valstybių narių žaidimo kiekvienas už save. Dar
netapome vieninga valstybių bendrija, iššūkius priimančia drauge. Siekiant
sėkmingo ES projekto realizavimo, šią padėtį turime keisti. Krizės, prie visų
jų sukeliamų bėdų, turi ir vieną gerą savybę jos suteikia galimybę
atsinaujinti bei priimti sprendimus, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių būna
atidėliojami. Paskutinioji krizė pademonstravo ir akivaizdų lyderystės Europoje
trūkumą. Turime ieškoti lyderių. Tiek lyderių asmenybių, tiek ir lyderystės
norinčių imtis šalių. Manyčiau, kad tai puikiai iliustruoja ir neseniai įvykę
Europos Parlamento rinkimai, teigė Seimo
Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas
Kirkilas savo kalboje, pasakytoje Berlyne vykstančiame renginyje ES 10x10
platesnis Europos horizontas, skirtame 10 valstybių, įstojusių į ES 2004 m.
gegužės 1 d., narystės ES dešimtmečio minėjimui.
G. Kirkilo tvirtinimu, viena iš priežasčių, kodėl ką tik įvykusiuose
Europos Parlamento rinkimuose nemažai balsų gavo euroskeptiškos
partijos, yra, paradoksalu, lyderystės Europoje šauksmas. Europa yra verta
matyti aiškią viziją turinčius lyderius, gebančius imtis atsakomybės. Ir čia
visų akys krypsta į Vokietiją. Vokietijos statusas, ekonominė ir politinė įtaka
Europoje verčia ją prisiimti lyderystės naštą ir atsakomybę. Be abejo,
lyderystė įpareigoja ir netgi suvaržo. Lyderystė sukuria politinį spaudimą,
kurį Vokietijai teks atlaikyti. Esu įsitikinęs, Vokietija tam yra pasiruošusi.
Galėčiau tik priminti Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslavo
Sikorskio (Radoslaw Sikorski) žodžius bijau
Vokietijos galios mažiau nei jos nenoro veikti.
Tokios sėkmingos lyderystės pradžią mes matėme pastaruoju metu. Ši
lyderystė buvo vienas iš svarbiausių instrumentų, padėjusių sėkmingai kovoti su
finansine krize. Siekiant sėkmingai tęsti ES projektą, Vokietija negali likti
tik dar viena iš valstybių narių. Europos Sąjungoje negalima tikėtis greitų
pokyčių, tačiau apie juos reikia svarstyti, kelti ES stiprėjimo ir
konsolidavimo iniciatyvas. Ir čia Vokietija gali suvaidinti lemiamą vaidmenį.
Tokios šalys kaip Lietuva, tikiu, bus aktyvios Vokietijos sąjungininkės,
savo kalboje akcentavo Lietuvos parlamentaras.
Pasak G. Kirkilo, Vokietija ima kalbėti drąsiau bei vis dažniau mini
ir tarptautinę savo atsakomybę. Iššūkiai ES užsienio ir saugumo politikoje
taipogi reikalauja peržiūros ir proveržio. Viena iš didžiausių trūkumų šioje
srityje didžiosios strategijos trūkumas ir ad
hoc reakcija į vykstančius procesus pasaulyje. ES
čia irgi reikia aktyvaus Vokietijos vaidmens, ieškant balanso tarp šalių
ekonominės naudos ir europinių vertybių sklaidos pasaulyje. ES laukia dideli
iššūkiai, vidiniai ir išoriniai. Privalome jiems ruoštis. Aktyvus Vokietijos
vaidmuo Europoje yra būtinas norint mums visiems judėti į priekį.
Seimo Europos reikalų
komiteto patarėjas
Matas Maldeikis (tel. (8
5) 239 6864, mob. 8 620 90947; el. p.: Matas.Maldeikis).
Seimo Pirmininko
pavaduotojo Gedimino Kirkilo patarėja
Morta Vidūnaitė
(tel. (8 5) 239 6278, mob. 8 612 01121; el. p.: [email protected]).
