2014 m. birželio 11 d. pranešimas VIR
Birželio 10
dieną Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Leonardas Talmontas ir
Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Julius Sabatauskas susitiko su
Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisariato (toliau JT pabėgėlių
agentūra) atstove Baltijos ir Šiaurės šalims Pia Prytz Phiri. Susitikime taip
pat dalyvavo ir kiti ŽTK nariai.
Ponia P. P.
Phiri siekė aptarti Europos Sąjungos teisyno prieglobsčio srityje nuostatų
perkėlimą į nacionalinę teisę, taip pat žmogaus teisių užtikrinimo prieglobsčio
prašytojams praktinius aspektus.
Susitikimo
metu P. P. Phiri pabrėžė, kad žmoniškas elgesys su pabėgėliais ir pabėgėlių
integracija labai svarbi pačiai priimančiai valstybei sėkmingai integravęsis
pabėgėlis tampa darbo rinkos dalyviu, išmoksta kalbą ir tampa pilnaverčiu
visuomenės nariu, be to skleidžia gerą žinią apie jį priėmusią šalį.
L. Talmontas
Pabėgėlių agentūros atstovei pristatė ŽTK veiklą vykdant parlamentinę kontrolę
pabėgėlių teisių užtikrinimo srityje. Jis papasakojo, kad komiteto nariai
lankėsi Užsieniečių registracijos centre Pabradėje, bendravo su ten laikomais
užsieniečiais, susipažino su jų gyvenimo sąlygomis. Komiteto nariai patys
įvertino, kad buities sąlygos nėra puikios. Komiteto pirmininkas akcentavo ir
glaudų komiteto bendradarbiavimą su Seimo kontrolierių įstaiga, kuri ne tik
tiria galimą pareigūnų piktnaudžiavimą ar biurokratizmą, bet nuo 2014 metų yra
ir Nacionalinė kankinimų prevencijos institucija. Seimo kontrolierių įstaiga
vykdo nacionalinę kankinimų prevenciją laisvės apribojimo vietose pagal
Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar
baudimą fakultatyvų protokolą. J.
Sabatauskas pristatė svarstomas Seime užsieniečiams svarbias įstatymų pataisas.
Ponia P. P.
Phiri gerai įvertino Seimo komitetų veiklą ginant pabėgėlių teises, tačiau
pabrėžė vis dar esant teisės bei teisės taikymo spragų. Pasak Jungtinių Tautų
pareigūnės, sulaikomi sieną kirtę užsieniečiai turėtų būti tik kraštutiniu
atveju, jei kyla pagrįstų įtarimų, kad jie nelegaliai kirto sieną, tačiau
negali būti laikomi pabėgėliais. Tuo tarpu Lietuvoje ji mato sulaikomus moteris
ir vaikus, atvykusius iš šalių, kuriose kariaujama. Tai ypač neramino ponią P.
P. Phiri. Pareigūnė pasiūlė komitetams į Jungtines Tautas žiūrėti, kaip į
draugišką organizaciją ir pasiūlė konsultuotis diegiant tarptautinės teisės
normas į nacionalinę teisę. Pasak P. P. Phiri, Šiaurės Europa turi būti visą
laiką žmogaus teisių priešakyje, tuo tarpu Lietuvą ji įsivaizduoja esant
Baltijos šalių varikliu užtikrinant žmogaus teises. Ponia Phiri ragino siekti
aukščiausių standartų ir ginant pabėgėlių teises.
Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių
reikalų komisaro valdyba (JTVPK, angl.
UNHCR), sutrumpintai dar vadinama JT Pabėgėlių agentūra, veikia daugiau nei 120 šalių ir skatina
tinkamą su pabėgėliais susijusių žmogaus teisių įgyvendinimą. Nuo 1951 metų, kai buvo pasirašyta
Konvencija dėl pabėgėlių statuso, JTVPK suteikė pagalbą ir apsaugą dešimtims
milijonų pabėgėlių. Lietuva prie Konvencijos prisijungė 1997 metais.
Apsauga
nuo kankinimų ir nežmoniško elgesio prigimtinė žmogaus teisė. Tarptautinės sutartys įpareigoja šalis
garantuoti, kad pabėgėliai, kuriems gresia pavojus gyvybei, kankinimai ar
persekiojimas kilmės šalyje, nebūtų išsiunčiami atgal į grėsmę keliančią šalį.
Parengė
Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja
E.
Gibavičiūtė tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected]
