2014 m. birželio 17 d. pranešimas VIR
Garbūs komisijos nariai, kolegos, svečiai,
netrukus minėsime 20 metų sukakties jubiliejų nuo tos dienos, kai 1995 m. Lietuvos Respublikos Seime buvo nuspręsta įsteigti nuolatinę komisiją, kuri skatintų Lietuvoje ir užsienio valstybėse gyvenančių lietuvių bendradarbiavimą, rūpintųsi abipuse pagalba ir parama, keistųsi mokslo, kultūros ir kita informacija.
Pagrindinė tokios komisijos paskirtis Seimui ir kitoms valstybės institucijoms teikti pasiūlymus, kurie padėtų stiprinti valstybingumą ir demokratinių tradicijų puoselėjimą. Nepaisant kelis kartus pakeisto komisijos pavadinimo, nuolat atsinaujinančios sudėties, jos paskirtis niekada nesikeitė ir šiandien liko tokia pat.
Manau, jog artėjanti garbinga komisijos veiklos sukaktis yra puiki proga retrospektyviai pažvelgti į komisijos nueitą kelią bei visiems pasidalinti savo įžvalgomis ir pamąstymais apie tai, kaip efektyviau įgyvendinti komisijos posėdžiuose pasiektus darbo rezultatus, kaip užtikrinti grįžtamąjį ryšį, atspindintį pasaulio lietuvių, kuriems Jūs atstovaujate, reakciją į komisijos posėdžiuose nagrinėtus klausimus ir priimtus sprendimus, kaip užčiuopti mūsų valstybės ir jos bendruomenės ateičiai aktualias temas ir kt.
Komisija visada siekė analizuoti tam laikmečiui ir mūsų valstybei bei jos bendruomenei (kur ji bebūtų Europoje, JAV ar kitame pasaulio kampelyje) aktualias ir svarbiausias problemas. Tai ir ryšių su pasaulio lietuviais išsaugojimo ir plėtojimo klausimai, pilietybės ir rinkimų klausimai, švietimo, socialinės apsaugos ir sveikatos paslaugų teikimo klausimai, istorinės atminties ir kultūros paveldo išsaugojimo klausimai, teisinės ir teisėsaugos sistemų tobulinimo bei kiti klausimai.
Neatsitiktinai miniu plačiausias klausimų grupes. Kai kuriuos iš klausimų komisija nagrinėjo po kelis ar net keliolika kartų. Kaskart dėl jų komisija priimdavo rezoliucijas ir atsakingoms valdžios institucijoms pateikdavo pasiūlymus aktualiais įvairiais valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimais. Taigi, kaip matome, komisija savo veikloje labiausiai koncentravosi į įvairių mūsų valstybės gyvenimo aktualijų analizę ir pasiūlymų bei rekomendacijų, kaip stiprinti ir puoselėti valstybingumą ir demokratines tradicijas, teikimą.
Šiandien jau esame įžengę į trečiąjį dešimtmetį, kai Lietuva atkūrė nepriklausomybę. Per tuos metus Lietuva padarė milžinišką šuolį įsitvirtindama pažangiausių Vakarų Europos šalių šeimoje. Galime pagrįstai didžiuotis, jog Lietuva yra Europos Sąjungos ir NATO Aljanso narė, lygiavertė Europos Sąjungos šalių narių, taip pat JAV partnerė, aktyviai dalyvaujanti sprendžiant tiek Europos, tiek ir viso pasaulio gyvenimo ir sugyvenimo klausimus.
Faktą, jog Lietuvos valstybės ir visuomenės vystymosi, valstybingumo ir demokratijos tradicijų įtvirtinimo bei puoselėjimo pažanga yra išties įspūdinga, patvirtina tai, jog šiandien mūsų specialistai kviečiami į svečias šalis pasidalinti savo patirtimi ar net padėti įdiegti tuos demokratijos instrumentus, be kurių neįsivaizduojamas laisvos ir demokratinės valstybės funkcionavimas, taip pat atviros ir orios visuomenės gyvenimas. Drįstu pasidžiaugti, jog ir mūsų komisija (turiu minty visų kadencijų komisijas) gali didžiuotis savo indėliu šiame Lietuvos kelyje į sėkmę.
Šie Lietuvos valstybės ir jos bendruomenės pokyčiai yra puikus akstinas šiandienos diskusijai dėl mūsų komisijos ateities veiklos krypčių bei prioritetų. Manau, jog mūsų komisija, reaguodama į pasikeitusias ir nuolat dinamiškai besikeičiančias mūsų valstybės gyvenimo aplinkybes, ateityje daugiau dėmesio turėtų skirti Lietuvoje ir užsienio valstybėse gyvenančių lietuvių bendradarbiavimui ieškoti būdų ir priemonių, kurie, viena vertus, padėtų išvykusiems lietuviams neprarasti ryšio su Lietuva, o, kita vertus, padėtų mūsų valstybei panaudoti tą milžinišką išvykusiųjų potencialą, kuris ir yra didžiausias valstybės turtas.
Šioje veikloje ypač svarbus vaidmuo tenka mūsų komisijos nariams, atstovaujantiems įvairiose pasaulio kampeliuose susitelkusių lietuvių bendruomenėms. Tik Jūs, būdami tų bendruomenių nariais ir atstovaudami jiems, geriausiai galite perteikti jų nuotaikas, lūkesčius, problemas, taip pat inicijuoti jų sprendimo būdus. Neabejoju, jog turėdami informaciją iš pirmų lūpų, greičiau ir efektyviau sugebėsime visi kartu išspręsti kylančias problemas.
Taip pat esu tikra, jog šiandienos globalizacijos sąlygomis mums būtina ieškoti kelių, kaip užtikrinti nuolatinį ir operatyvų viso pasaulio lietuvių keitimąsi mokslo, kultūros, inovacijų ir kitais klausimais. Lietuva neturi pasakiškus turtus nešančių gamtos išteklių, todėl privalo daugiau dėmesio skirti investicijoms į žmogų, jo intelektinę veiklą, kultūrą ir tik tada, siekiant valstybės ir visos visuomenės gerovės, galės pasinaudoti tos veiklos rezultatais. Ir šioje srityje matau didesnį mūsų komisijos vaidmenį ir galimybes, efektyviai išnaudojant kiekvieno iš mūsų patirtį ir gebėjimus.
