Renginiai, veikla 

Kreipimasis į Jo Ekscelenciją Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentą Baraką Obamą


Kreipimasis į

 

Jo Ekscelenciją  Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentą Baraką Obamą,

 

 

Praėjo 25 metai, kai trijų Baltijos valstybių žmonės susikibo rankomis, parodydami pasauliui savo ryžtą siekti nepriklausomybės ir tikėjimą, kad istorinę neteisybę galima ištaisyti taikiomis priemonėmis. Per 600 kilometrų nusidriekęs Baltijos kelias apjungė per du milijonus žmonių. Šis solidarumo ženklas pritraukė viso pasaulio dėmesį ir toliau išlieka vienu stipriausių Vidurio ir Rytų Europos valstybių išsilaisvinimo iš sovietų komunizmo okupacijos.

Baltijos valstybėms minint šio svarbaus istorinio įvykio 25-metį, mūsų žmonės suvokia, kad principai, kuriais paremtas ne tik demokratinės visuomenės gyvenimas, bet ir tarptautinis teisingumas, pažeidžiami smurtiniu būdu būtent Europos žodyne. Netoli mūsų sienų, suverenioje valstybėje – Ukrainoje okupuota dalis šalies teritorijos, atakuojamos šalies ginkluotosios pajėgos, žudomi taikūs gyventojai. Visa tai tik todėl, kad Ukraina išreiškė savo teisę eiti tuo pačiu keliu, kuriuo žengė Baltijos valstybės, pasirinkdamos Baltijos kelią, o pasaulis stebi, kaip Rusija laužo tarptautines sutartis. Šis konfliktas liečia mus visus, nes Rusijos agresija Ukrainoje kelia grėsmę ne tik Ukrainai.

Rusijos agresijos tikslas – susigrąžinti Sovietų valdytas teritorijas ir įtakas. Rusija kelia grėsmę taikai ir gerovei visoje Europoje. Šiandien Ukraina kovoja ne tik už savo šalies vientisumą, bet ir už visos Europos laisvę ir sienų neliečiamumą. Šioje kovoje laisvasis pasaulis turi veikti ryžtingai.

           Žlugus komunizmui, JAV dėjo labai daug pastangų, siekdamos įtvirtinti Europoje saugumą ir demokratinę santvarką. Šia politika rėmėmės ir mes formuodami savo principinę politiką.

           Prezidente, tikime, kad šiuo kertiniu laikotarpiu Jūs ir toliau laikysitės pabrėžtinai vienareikšmiškos pozicijos ir ginsite laisvos Europos viziją, o mes išvengsime liūdnos perspektyvos – karo nusiaubtos Europos.

Baltijos valstybės, prieš 25 metus išsivadavusios iš SSRS okupacijos, šiandien kovoje dėl Europos ateities vėl yra priešakinėse gretose. Atviras Kremliaus neoimperializmas skatina mus baimintis, kad tapsime potencialiu Rusijos ekspansijos objektu.

Baltijos valstybės visada palaikė ypatingus ryšius su JAV ir jautė nuoširdų dėkingumą už Jungtinių Valstijų vaidmenį padedant atkurti ir įtvirtinti Baltijos valstybių nepriklausomybę. Būtent JAV XX a. penktajame dešimtmetyje pirmoji paskelbė mūsų valstybių aneksijos nepripažinimo politiką ir nuosekliai jos laikėsi visą okupacijos laikotarpį. Būtent JAV atliko reikšmingą vaidmenį derybose dėl Rusijos karinių pajėgų išvedimo iš mūsų valstybių teritorijos. Būtent JAV suteikė mums reikalingą pagalbą ir paramą stojant į NATO.

Jūsų Ekscelencija Prezidente Barakai Obama,

Mes, pasirašantieji šį kreipimąsi Lietuvos, Latvijos ir Estijos Valstybių atkūrimo deklaracijų signatarai, esame įsitikinę, kad ryšys tarp mūsų valstybių yra nepažeidžiamas ir, kad bet koks išpuolis prieš mus susilauks kompleksinio karinio atsako iš Aljanso pusės. Galimos agresijos akivaizdoje kreipiamės į Jus prašydami užtikrinti nuolatinį karinį sąjungininkų buvimą mūsų valstybių teritorijoje. Nuo to priklauso visos Europos saugumas ir laisvė.

JAV Prezidentas Džonas F. Kenedis 1963 m. Berlyne, ištardamas istorinius žodžius „Ich bin ein Berliner“ patvirtino, kad visi laisvi žmonės, kur jie begyventų, yra Berlyno piliečiai. Jis suvokė, kad laisvojo pasaulio ateitis glaudžiai susijusi su šios mažos laisvės salos, kurią supo priespaudos jūra, likimu.

Įsipareigojimas ginti Baltijos valstybes yra ne tik įsipareigojimas mūsų bendram saugumui, bet ir įrodymas tikėjimo, kad mūsų bendri laisvės, teisingumo ir teisės į laisvą apsisprendimą principai užtikrins taiką,  nugalės priespaudą ir smurtą.

 

 

 

Su didžiausia pagarba Jums,

 

Estijos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų „Rugpjūčio 20–osios“ klubo nariai :

 

Arnold Rüütel – Estijos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas

 

Mati Ahven                                                                    Tõnu Saarman

Ignar Fjuk                                                                     Hanno Schotter

Liia Hänni                                                                     Lehte Sööt-Hainsalu

Rein Järlik                                                                     Indrek Toome

Viljo Jürko                                                                     Enn Tupp

Hillar Kalda                                                                  Ain Tähiste

Johannes Kass                                                              Ants Veetõusme

Kalju Koha                                                                    Rein Veidemann

Mai Kolosov                                                                  Vaino Väljas

Jüri Kork

Toomas Kork

Heino Kostabi

Ahti Kõo

Ants Käärma

Marju Lauristin

Jaan Lippmaa

Alar Maarend

Tiit Made

Aavo Mölder

Heldur Peterson

Priidu Priks

Koit Raud

Andrus Ristkok

 

 

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai:

 

Vytautas Landsbergis – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas

 

Aleksandras Algirdas Abišala

Nijolė Ambrazaitytė

Laima Liucija Andrikienė

Vytenis Povilas Andriukaitis

Irena Andrukaitienė

Leonas Apšega

Mykolas Arlauskas

Rimantas Astrauskas

Vilius Baldišis

Julius Beinortas

Vladimiras Beriozovas

Egidijus Bičkauskas

Audrius Butkevičius

Virgilijus Juozas Čepaitis

Arūnas Degutis

Juozas Dringelis

Algirdas Endriukaitis

Balys Gajauskas

Eugenijus Gentvilas

Bronislovas Genzelis

Miglutė Gerdaitytė

Petras Giniotas

Eimantas Grakauskas

Romas Gudaitis

Romualda Hofertienė

Gintautas Iešmantas

Vladimiras Jarmolenko

Albinas Januška

Vidmantė Jasukaitytė

Zenonas Juknevičius

Jurgis Jurgelis

Česlovas Juršėnas

Virgilijus Kačinskas

Juozas Karvelis

Vytautas Kolesnikovas

Stasys Kropas

Algirdas Kumža

Bronislovas Juozas Kuzmickas

Kęstutis Lapinskas

Mečys Laurinkus

Arvydas Kostas Leščinskas

Jonas Liaučius

Stasys Malkevičius

Leonas Milčius

Albertas Miškinis

Donatas Morkūnas

Kazimieras Motieka

Algimantas Norvilas

Česlavas Okinčicas

Romualdas Ozolas

Nijolė Oželytė-Vaitiekūnienė

Justas Vincas Paleckis

Jonas Pangonis

Algirdas Vaclovas Patackas

Saulius Pečeliūnas

Eugenijus Petrovas

Vytautas Petras Plečkaitis

Jonas Prapiestis

Vytautas Puplauskas

Liudvikas Narcizas Rasimavičius

Rasa Rastauskienė-Juknevičienė

Liudvikas Saulius Razma

Kęstutis Rimkus

Audrius Rudys

Liudvikas Sabutis

Kazimieras Saja

Aloyzas Sakalas

Algirdas Saudargas

Algimantas Sėjūnas

Liudvikas Simutis

Česlovas Vytautas Stankevičius

Rimvydas Raimondas Survila

Saulius Šaltenis

Lionginas Šepetys

Gediminas Šerkšnys

Albertas Šimėnas

Jonas Šimėnas

Aurimas Taurantas

Vladas Terleckas

Pranciškus Tupikas

Kazimieras Uoka

Gediminas Vagnorius

Birutė Valionytė

Povilas Varanauskas

Emanuelis Zingeris

Vidmantas Žiemelis


  

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai:

 

Rūta Gajauskaitė

Klemas Inta

 

Stasys Kašauskas

Vytautas Kvietkauskas

 

Nikolajus Medvedevas

Petras Papovas



Latvijos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų „Gegužės 4-osios Deklaracijos“ klubo valdybos nariai:

 

Juris Karlsons

Velta Čebotarenoka

Jānis Vaivads

Ints Cālitis

Visvaldis Mucenieks

Arnolds Bērzs

Pēteris Simsons

Aleksandrs Kiršteins

Ivars Briedis

Jānis Dinevičs

Jānis Blaževičs

Mārcis Cīrulis

Emerita Buķele

 

 


 


 


Naujausi pakeitimai - 2014-09-03
Laura Vaštakaitė


© Seimo kanceliarija

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_d=150161&p_k=1&p_r=955