Iš komitetų, komisijų 

Komiteto pirmininkė K. Miškinienė: darbo rinka ir demografinės tendencijos – iššūkis Lietuvos ekonomikai

2014 m. rugsėjo 9 d. pranešimas VIR­­­­­­

Šių metų rugsėjo 4-5 dienomis Pietų Lenkijoje vyko tarptautinis Ekonomikos forumas, kuriame dalyvavo 2,5 tūkst. dalyvių iš viso pasaulio. Plenariniuose posėdžiuose ir sekcijose aptarta daug įvairių temų: geopolitinės, ekonominės, energetinės, socialinės, sveikatos ir aplinkos apsaugos bei daug kitų. Aš buvau pakviesta kartu su Vokietijos, Belgijos, Slovakijos, Lenkijos ir Europos komisijos atstovais dalyvauti „Demografiniai pokyčiai ir iššūkiai darbo rinkai“ sekcijos darbe ir pristatyti Lietuvos situaciją.

Lietuvos demografiniai rodikliai

Sėkmingai suvaldžius skaudžius pasaulio ekonomikos 2008–2010 metų krizės padarinius, šiuo metu Lietuva siekia energetinio saugumo, ekonomikos augimo, užimtumo didinimo, bet vienas didžiausių iššūkių išlieka blogėjanti demografinė situacija.

„Eurostat“ duomenimis, 2014 m. Lietuvos gyventojų, lyginant su 2005 m., sumažėjo daugiau nei 411 tūkst., arba daugiau kaip 12 proc. Nuo Nepriklausomybės atkūrimo iš Lietuvos į kitas šalis išvyko apie 790 tūkst. asmenų. 2013 metais gyventojų skaičius Lietuvoje nesudarė trijų milijonų ir buvo apie 2 mln. 960 tūkst. 

Atsižvelgdamos į esamas tendencijas, Jungtinių Tautų organizacija bei „Eurostat" Lietuvai prognozuoja tolesnį gyventojų skaičiaus mažėjimą. Vėliau Lietuvos gyventojų skaičius sumažės iki 2,5 mln. ribos ir 2100 m. šalyje gyvens apie 2,45 mln. žmonių.

Demografinę situaciją Lietuvoje lemia dvi pagrindinės priežastys – emigracija ir mažas gimstamumas. Sensta visuomenė, o Lietuvoje išlieka santykinai žemas gimstamumas, neužtikrinantis natūralios gyventojų kaitos. Vis tik didžiąją dalį sumažėjimo lėmė tarptautinė migracija.

Išvažiuoja aktyvūs ir jauni žmonės

Didžiausias nuostolis Lietuvai yra tai, kad emigravo daug ekonomiškai aktyvių ir jaunų žmonių. Apie trys ketvirtadaliai emigrantų yra 15–44 metų, kai Lietuvoje tokio amžiaus žmonės sudaro apie 40 proc. visų gyventojų. Jaunų žmonių mažėjimas sukelia rimtas demografines bei ekonomines problemas: sensta visuomenė, gimsta mažiau vaikų, mažėja gyventojų skaičius, mažėja vartojimas, trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, prarandamas augimo potencialas. Kyla grėsmė ir socialinės apsaugos sistemos tvarumui.

Emigracijos mastus lemia įvairūs veiksniai susiję su situacija darbo rinkoje, darbo užmokesčio skirtumais, globalizacijos teikiamomis galimybėmis. Dėl šių priežasčių Lietuvos Vyriausybė kartu su verslo ir socialiniais partneriais ėmėsi priemonių, kurios turi padėti spręsti užimtumo didinimo problemas, didinant mažus atlyginimus, vis dar išliekantį žemą darbo našumą ir darbo vietų technologinį lygį.

Dėl demografinės situacijos prognozuojami mažėjantys darbo ištekliai riboja galimybes padengti socialinės apsaugos išlaidas, susijusias su visuomenės senėjimu, taip pat mažina ūkio konkurencingumą ir ekonomikos augimo galimybes. Augant Lietuvos ekonomikai vis dar išlieka struktūrinis nedarbas, ypač regionuose. Tenka tobulinti švietimo sistemą, kad rengiami specialistai atitiktų darbo rinkos poreikius, spręsti niekur nesimokančio ir nedirbančio jaunimo problemas. 

Išlaidų pensijoms prognozės

Viešosios išlaidos pensijoms iš Sodros ir valstybės biudžetų pastaraisiais metais palaipsniui mažėja: nuo 7 proc. BVP 2012 m. iki prognozuojamo 6,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2017 m. Tačiau nuo 2018 m. prognozuojamas išlaidų pensijoms didėjimas iki 9,6 proc. BVP 2060 m. Todėl 2011 m. nuspręsta visapusiškai reformuoti Lietuvos pensijų sistemą, kad būtų užtikrintas pensijų tvarumas ir adekvatumas.

Nuo 2004 m. greta socialinio draudimo pensijų sistemos pakopos Lietuvoje veikia kaupiamoji, privačiai valdoma pensijų sistemos pakopa, kurioje dalyvauja 87 proc. dirbančiųjų. Nuo 2012 m. pradėtas palaipsniui didinti senatvės pensijos amžius iki 65 metų, kas turi teigiamos įtakos išlaidų pensijoms mažėjimui.

Nedarbas mažėja

Lietuvoje šiuo metu taip pat kompleksiškai peržiūrima socialinės apsaugos ir darbo sistema. Kuriamas Lietuvos socialinis modelis, kuris apima užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumą. Tikimasi, kad artimiausiu metu bus parengti darbo teisę, užimtumo ir socialinę apsaugą reglamentuojantys teisės aktai, kuriant bendrą, ekonomiškai pagrįstą ir subalansuotą šių santykių sistemą, skatinančią užimtumo didinimą, gerinančią darbo santykius ir skatinančią investicijas, kas yra pagrindinis darbo vietų kūrimo veiksnys.

Šiuo metu Lietuvoje dirbančiųjų skaičius auga ir sudaro 1 312.1 tūkst. Registruotas nedarbo lygis Lietuvoje mažėja ir šiuo metu sudaro 8,6 proc. Nuoseklų nedarbo lygio mažėjimą įtakojo ekonomikos augimas ir peržiūrima socialinės paramos sistema, skatinanti gyventojų užimtumą. Suprantama, kad šiuo metu Vyriausybė rengiasi situacijos darbo rinkoje pablogėjimui, ieškodama tinkamų priemonių padėti ūkininkams ir įmonėms, nukentėjusioms nuo Rusijos paskelbto embargo.

Laiku priėmus sprendimus Lietuvoje pavyko sumažinti jaunimo nedarbą nuo 35 proc. 2010 metais iki 21,2 proc. šių metų pirmajame ketvirtyje. Jaunimo nedarbas šiuo metu yra mažesnis nei ES vidurkis. Per pastaruosius trejus metus jaunimo užimtumas išaugo beveik 26 proc. ir buvo pagrindinis veiksnys, lėmęs spartų jaunimo nedarbo mažėjimą.

Lietuva kryptingai siekia didinti ekonominio augimo galimybes ir valstybės socialinių įsipareigojimų vykdymą, įtraukiant į darbo rinką ir joje išlaikant kiek galima daugiau darbo išteklių, užtikrinant nuoseklią mokslus baigusio jaunimo integraciją į darbo rinką, skatinant aktyvesnį vyresnio amžiaus asmenų dalyvavimą darbo rinkoje ir kuriant paskatas dirbti nutolusiems nuo darbo rinkos asmenims, remiant neįgaliųjų įdarbinimą.

Kristina Miškinienė

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė