2014 m. rugsėjo 17 d. pranešimas VIR
Rugsėjo 17 d. Seime surengtas viešas Jungtinių Tautų
vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos (toliau JTVPK) ataskaitos pristatymas Dėl pabėgėlių integracijos galimybių bei
iššūkių Lietuvoje.
Sveikindamas renginio
dalyvius, Žmogaus teisių komiteto pirmininko
pavaduotojas Mantas Adomėnas sakė: Persekiojamas
kiekvienas žmogus turi teisę ieškoti prieglobsčio ir juo naudotis. Suteikti
pabėgėliams orumo nežeminančias gyvenimo sąlygas ir integracijos galimybes mus
įpareigoja Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, kiti tarptautiniai dokumentai.
Tačiau pabėgėliams palankios
visuomenės formavimas Lietuvoje tebėra iššūkis.
Lyginant su kitomis šalimis, Lietuva gauna nedaug
prašymų suteikti pabėgėlio statusą, o tokie prašymai patenkinami ne visada,
taigi pabėgėlio statusas suteikiamas dar mažesniam skaičiui asmenų. 2013 metais
penkiolika asmenų buvo pripažinti pabėgėliais, o šimtui dvidešimt trejiems
asmenims buvo suteikta papildoma apsauga.
JTVPK,
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vilniaus arkivyskupijos Caritas ir
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija 2013 metų
spalio lapkričio mėnesiais atliko pabėgėlių integracijos galimybių bei
iššūkių Lietuvoje tyrimą. Tyrime buvo taikomas pabėgėlių dalyvavimo metodas.
Tyrimo rezultatai atskleidė prieglobsčio prašytojų ir prieglobstį gavusių
užsieniečių gyvenimo Lietuvoje patirtį.
Tyrimo metu dalyvaujamasis vertinimas buvo vykdomas
remiantis tikslinių grupių diskusijomis. Diskusijose dalyvavo 68 pabėgėliai,
gyvenantys Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje taip pat Kaune, Jonavoje ir
Vilniuje. Buvo kviečiami dalyvauti įvairioms amžiaus, lyties, tautybės,
išsilavinimo ir profesijos grupėms atstovaujantys, įvairaus teisinio statuso,
skirtingus leidimus gyventi turintys pabėgėliai. Taip siekta objektyvaus
aiškumo siekiant nustatyti individualius pagalbos poreikius pabėgėlių integracijos
galimybės ir problemos gali skirtis dėl žmogaus asmeninių savybių, kilmės,
apsaugos statuso.
Pagrindinės tiriamųjų tikslinių grupių diskusijų
temos buvo šios:
priėmimo sąlygos ir prieglobsčio prašymo nagrinėjimo
procedūros trukmė;
po pripažinimo suteikta Ruklos pabėgėlių priėmimo
centro ir savivaldybių parama integracijai, įskaitant finansinę paramą ir
lietuvių kalbos kursus;
teisinis statusas ir leidimų gyventi šalyje
galiojimo trukmė;
galimybė susirasti būstą savivaldybėse;
galimybė įsidarbinti, įskaitant kvalifikacijos
pripažinimą, galimybė dirbti savarankiškai ir kelti kvalifikaciją;
socialinė integracija, įskaitant priklausymo
bendruomenei jausmą, dalyvavimą viešajame ir (arba) bendruomenės gyvenime,
diskriminacija, ksenofobija, švietimas;
sveikatos apsauga;
šeimos susijungimas, įskaitant informaciją apie
šeimos susijungimo procedūras ir galimybes jomis pasinaudoti, ir leidimo tai
padaryti kriterijai.
Traumuojančios aplinkybės užsieniečių sulaikymo
centre, karą primenanti aplinka Ruklos pabėgėlių centre (netoliese įsikūrusios
karinių mokymų bazės) ir mažame Ruklos miestelyje patiriama tam tikra
izoliacija tokias problemas minėjo tyrime dalyvavę pabėgėliai.
Viena pagrindinių žinių iš pabėgėlių, su kuriais susitikome,
yra ta, kad jie nori atkurti savo gyvenimus naujuose namuose Lietuvoje, kaip
naudingi visuomenės nariai bei mokesčių mokėtojai, teigia JTVPK atstovės
Šiaurės Europai pavaduotoja Karolina Lindholm Billing. Pasak jos, daugelis
pabėgėlių turi aukštąjį išsilavinimą ir darbo savo kilmės šalyje patirties ir
teigia, kad jie nenori būti priklausomi nuo socialinės paramos siekiant
išgyventi. Tačiau jie patiria didžiulius sunkumus panaudojant jau turimas
kvalifikacijas ir sugebėjimus Lietuvoje, susirandant darbą, būstą, ar siekiant
būti priimtiems lygiaverčiais visuomenės nariais.
Ataskaitoje akcentuota, kad ypač didele kliūtimi
integracijai pabėgėliai laiko ribotas lietuvių kalbos žinias. Organizuojami
kursai dažnai yra nepakankama priemonė gerai įvaldyti kalbą, jei nėra galimybės
ją praktikuoti kasdieniame gyvenime. Dažnai darbdaviai reikalauja puikiai
kalbėti ir rašyti lietuviškai, nors darbui atlikti pakaktų ir paprastesnių
žinių. Dėl kalbos barjero pabėgėliams sudėtinga suprasti informaciją apie paramą,
jiems svarbius teisės aspektus, galimybes ieškoti būsto. Ataskaitoje pateiktos
ir rekomendacijos, kokių priemonių reikėtų imtis, siekiant užtikrinti pabėgėlių
integraciją.
Visuotinė žmogaus teisių deklaracija skelbia, kad
,,Persekiojamas kiekvienas žmogus turi teisę ieškoti prieglobsčio kitose šalyse
ir juo naudotis. 1991 metais, Lietuva prisijungdama prie šios deklaracijos, ir
1997 metais ratifikuodama Ženevos konvenciją bei Protokolą dėl pabėgėlių
statuso įsipareigojo ginti savo teritorijoje esančius pabėgėlius ir sudaryti
jiems sąlygas integruotis. 1997 metais Lietuva prisijungė prie 1951 m.
Konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir 1967 m. Protokolo ir nuo tada priima
pabėgėlius. Tarptautinė pabėgėlių apsauga yra daugiau nei fizinis asmens
saugumas. Pabėgėliui mažiausiai turi būti suteiktos tos pačios teisės ir
pagalba kaip ir bet kuriam kitam šalyje legaliai gyvenančiam užsieniečiui: tai
sąžinės, įsitikinimų, žodžio bei judėjimo laisvė ir apsauga nuo kankinimo ir
žeminančio elgesio. Taip pat jam turi būti suteiktos lygiavertės ekonominės ir
socialinės teisės. Tuo tarpu pabėgėlis privalo paklusti ir gerbti prieglobstį
suteikusios šalies įstatymus.
Nuotraukose renginio akimirkos. Seimo kanceliarijos (aut. O. Posaškova) nuotr.
Parengė
Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja
E.Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected]
