Iš komitetų, komisijų 

ŽTK pranešimas: pabėgėliai Lietuvoje nori realizuoti savo gebėjimus ir turimas profesines žinias


 

2014 m. rugsėjo 17 d. pranešimas VIR­­­­­­

 

 

Rugsėjo 17 d. Seime surengtas viešas Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos (toliau – JTVPK) ataskaitos pristatymas Dėl pabėgėlių integracijos galimybių bei iššūkių Lietuvoje.

Sveikindamas renginio dalyvius, Žmogaus teisių komiteto pirmininko pavaduotojas Mantas Adomėnas sakė: „Persekiojamas kiekvienas žmogus turi teisę ieškoti prieglobsčio ir juo naudotis. Suteikti pabėgėliams orumo nežeminančias gyvenimo sąlygas ir integracijos galimybes mus įpareigoja Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, kiti tarptautiniai dokumentai. Tačiau pabėgėliams palankios visuomenės formavimas Lietuvoje tebėra iššūkis“.

Lyginant su kitomis šalimis, Lietuva gauna nedaug prašymų suteikti pabėgėlio statusą, o tokie prašymai patenkinami ne visada, taigi pabėgėlio statusas suteikiamas dar mažesniam skaičiui asmenų. 2013 metais penkiolika asmenų buvo pripažinti pabėgėliais, o šimtui dvidešimt trejiems asmenims buvo suteikta papildoma apsauga.

 

 

 

JTVPK, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija 2013 metų  spalio – lapkričio mėnesiais atliko pabėgėlių integracijos galimybių bei iššūkių Lietuvoje tyrimą. Tyrime buvo taikomas pabėgėlių dalyvavimo metodas. Tyrimo rezultatai atskleidė prieglobsčio prašytojų ir prieglobstį gavusių užsieniečių gyvenimo Lietuvoje patirtį.

Tyrimo metu dalyvaujamasis vertinimas buvo vykdomas remiantis tikslinių grupių diskusijomis. Diskusijose dalyvavo 68 pabėgėliai, gyvenantys Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje taip pat Kaune, Jonavoje ir Vilniuje. Buvo kviečiami dalyvauti įvairioms amžiaus, lyties, tautybės, išsilavinimo ir profesijos grupėms atstovaujantys, įvairaus teisinio statuso, skirtingus leidimus gyventi turintys pabėgėliai. Taip siekta objektyvaus aiškumo siekiant nustatyti individualius pagalbos poreikius – pabėgėlių integracijos galimybės ir problemos gali skirtis dėl žmogaus asmeninių savybių, kilmės, apsaugos statuso.

Pagrindinės tiriamųjų tikslinių grupių diskusijų temos buvo šios:

priėmimo sąlygos ir prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūros trukmė;

po pripažinimo suteikta Ruklos pabėgėlių priėmimo centro ir savivaldybių parama integracijai, įskaitant finansinę paramą ir lietuvių kalbos kursus;

teisinis statusas ir leidimų gyventi šalyje galiojimo trukmė;

galimybė susirasti būstą savivaldybėse;

galimybė įsidarbinti, įskaitant kvalifikacijos pripažinimą, galimybė dirbti savarankiškai ir kelti kvalifikaciją;

socialinė integracija, įskaitant priklausymo bendruomenei jausmą, dalyvavimą viešajame ir (arba) bendruomenės gyvenime, diskriminacija, ksenofobija, švietimas;

sveikatos apsauga;

šeimos susijungimas, įskaitant informaciją apie šeimos susijungimo procedūras ir galimybes jomis pasinaudoti, ir leidimo tai padaryti kriterijai.

 

 

 

 

Traumuojančios aplinkybės užsieniečių sulaikymo centre, karą primenanti aplinka Ruklos pabėgėlių centre (netoliese įsikūrusios karinių mokymų bazės) ir mažame Ruklos miestelyje patiriama tam tikra izoliacija – tokias problemas minėjo tyrime dalyvavę pabėgėliai.

„Viena pagrindinių žinių iš pabėgėlių, su kuriais susitikome, yra ta, kad jie nori atkurti savo gyvenimus naujuose namuose – Lietuvoje, kaip naudingi visuomenės nariai bei mokesčių mokėtojai“, – teigia JTVPK atstovės Šiaurės Europai pavaduotoja Karolina Lindholm Billing. Pasak jos, daugelis pabėgėlių turi aukštąjį išsilavinimą ir darbo savo kilmės šalyje patirties ir teigia, kad jie nenori būti priklausomi nuo socialinės paramos siekiant išgyventi. Tačiau jie patiria didžiulius sunkumus panaudojant jau turimas kvalifikacijas ir sugebėjimus Lietuvoje, susirandant darbą, būstą, ar siekiant būti priimtiems lygiaverčiais visuomenės nariais.

Ataskaitoje akcentuota, kad ypač didele kliūtimi integracijai pabėgėliai laiko ribotas lietuvių kalbos žinias. Organizuojami kursai dažnai yra nepakankama priemonė gerai įvaldyti kalbą, jei nėra galimybės ją praktikuoti kasdieniame gyvenime. Dažnai darbdaviai reikalauja puikiai kalbėti ir rašyti lietuviškai, nors darbui atlikti pakaktų ir paprastesnių žinių. Dėl kalbos barjero pabėgėliams sudėtinga suprasti informaciją apie paramą, jiems svarbius teisės aspektus, galimybes ieškoti būsto. Ataskaitoje pateiktos ir rekomendacijos, kokių priemonių reikėtų imtis, siekiant užtikrinti pabėgėlių integraciją.

Visuotinė žmogaus teisių deklaracija skelbia, kad ,,Persekiojamas kiekvienas žmogus turi teisę ieškoti prieglobsčio kitose šalyse ir juo naudotis“. 1991 metais, Lietuva prisijungdama prie šios deklaracijos, ir 1997 metais ratifikuodama Ženevos konvenciją bei Protokolą dėl pabėgėlių statuso įsipareigojo ginti savo teritorijoje esančius pabėgėlius ir sudaryti jiems sąlygas integruotis. 1997 metais Lietuva prisijungė prie 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir 1967 m. Protokolo ir nuo tada priima pabėgėlius. Tarptautinė pabėgėlių apsauga yra daugiau nei fizinis asmens saugumas. Pabėgėliui mažiausiai turi būti suteiktos tos pačios teisės ir pagalba kaip ir bet kuriam kitam šalyje legaliai gyvenančiam užsieniečiui: tai sąžinės, įsitikinimų, žodžio bei judėjimo laisvė ir apsauga nuo kankinimo ir žeminančio elgesio. Taip pat jam turi būti suteiktos lygiavertės ekonominės ir socialinės teisės. Tuo tarpu pabėgėlis privalo paklusti ir gerbti prieglobstį suteikusios šalies įstatymus.

 

Nuotraukose – renginio akimirkos. Seimo kanceliarijos (aut. – O. Posaškova) nuotr.

 

Parengė

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja

E.Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected]

 

 

 

 


Naujausi pakeitimai - 2014-09-17
Asta Markevičienė


© Seimo kanceliarija

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_d=150578&p_k=1&p_r=4463