2014 m. rugsėjo 25 d. pranešimas VIR
Rugsėjo 24
d. posėdyje Seimo Žmogaus teisių komitetas, sukvietęs valstybės ir savivaldybių
institucijų bei nevyriausybinių organizacijų atstovus, aptarė Apsaugos nuo
smurto artimoje aplinkoje įstatymo (toliau Įstatymas) įgyvendinimo klausimus.
Dėmesys
skirtas Vyriausybės patvirtintai Valstybinei
Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims
2014 2020 metų programai (toliau
Programa), visų grandžių institucijų ir organizacijų bendradarbiavimui,
nevyriausybinių organizacijų vaidmeniui teikiant pagalbą nuo smurto nukentėjusiems asmenims,
besiformuojančiai teismų praktikai, policijos darbui.
Nevyriausybinių
organizacijų atstovai pabrėžė, kad kertinis akmuo smurto artimoje aplinkoje
prevencijoje yra aukos stiprinimas, todėl jiems kilo klausimų dėl Programoje
skirto neproporcingai didelio dėmesio smurtautojo auklėjimui ir tam numatomų
finansų. Taip pat išsakyta kritika dėl susitaikymo instituto taikymo smurto
artimoje aplinkoje atveju. Remiantis Baudžiamuoju kodeksu, asmuo gali būti teismo
atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu
susitaikė su nukentėjusiu asmeniu. Susitaikymas smurto artimoje
aplinkoje atveju tai visiškas jėgų disbalansas kalbant apie smurtautojo ir
aukos situaciją, ir visiška nesąmonė žmogaus teisių požiūriu, sakė Lygių
galimybių plėtros centro ekspertė Vilana Pilinkaitė Sotirovič. Kita iškelta
problema teismai skiria ir namų areštą, kaip kardomąją priemonę, taip
įpykusius smurtautojus palikdami vienoje erdvėje su auka. Nevyriausybinių
organizacijų atstovų nuomone, tai liudija, kad teisėjai nėra pakankamai
susipažinę su smurto artimoje aplinkoje reiškinio specifika ir grėsmėmis, todėl
būtini nuolatiniai plataus mąsto mokymai. Kalbant apie aukos apsaugą, ne
visuomet taikoma laikino smurtautojo iškeldinimo priemonė, nes remiantis
Įstatymu, dėl laikino iškeldinimo policijos pareigūnas galėtų kreiptis į ikiteisminio
tyrimo teisėją. Tačiau pagal Baudžiamo proceso kodeksą, kardomoji priemonė
gyventi skyrium arba areštas gali būti paskirta kaip ikiteisminio poveikio
priemonė, ir ją paskirti gali teismas prokuroro prašymu. Taigi jei prokuroras
nesikreipia dažnai teismas priemonės ir neskiria, taip užkertamas kelias
aukos saugumui būtinam greitam sprendimų priėmimui. Todėl kyla klausimas dėl
specialaus Įstatymo specialiųjų nuostatų ir kodekso nuostatų santykio,
vertinant veikos specifiką ir būtinas priemones specialaus įstatymo tikslams
pasiekti.
Pasiekimu
kovoje su smurtu artimoje aplinkoje įvardinta tai, kad vis drąsiau kreipiamasi
pagalbos smurto artimoje aplinkoje atveju. Taip ilgą laiką latentinėmis
laikytos veikos iškeliamos į dienos šviesą.
Policijos departamento duomenimis 2012 m. buvo fiksuota virš 18000
kreipimųsi, 2013 m. pranešimų skaičius dar labiau išaugo fiksuota virš 21 000
kreipimųsi, per 2014 metų aštuonis mėnesius jau buvo gauta paveik 18 000
pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje.
Žmogaus teisių
komitetas tęs Įstatymo įgyvendinimo stebėseną, nuosekliai bendraudamas su
Įstatymą įgyvendinančiomis institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis,
reaguos į pastebėjimus dėl poreikio tobulinti teisės aktus bei imsis kitų
būtinų parlamentinės kontrolės priemonių siekiant efektyviai mažinti smurto
artimoje aplinkoje apraiškas.
Parengė ir daugiau
informacijos suteiks
Žmogaus teisių komiteto
biuro patarėja
Eglė Gibavičiūtė tel. (8 5)
239 6809, el. p. [email protected].
