2014 m. spalio 23 d. pranešimas VIR
Spalio 22 d. vykusiame Seimo Jaunimo ir
sporto reikalų komisijos posėdyje buvo svarstomas Gyventojų pajamų mokesčio
įstatymo IX-1007 2 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-2306.
Projektu siekiama įgyvendinti sveikos gyvensenos tikslus, sudarant palankias
sąlygas gyventojams gauti sporto paslaugas arčiau savo gyvenamosios vietos.
Įstatymo projekto iniciatoriai siūlo nustatyti teisę fiziniams asmenims vykdyti
individualią veiklą, teikiant sporto paslaugas. Kūno kultūros ir sporto
departamento atstovų teigimu, dabar galiojantys įstatymai leidžia verstis tokia
individualia veikla, todėl pritardami Seimo Teisės departamento nuomonei,
departamento atstovai teigė, kad ši pataisa yra perteklinė. Iš pirmo žvilgsnio
siūlomi pakeitimai pagerintų sporto prieinamumą bei masiškumą, tačiau komisija
pritarė nuomonėms, kad turi būti įvertintos sanitarinės sąlygos, saugumo ir
asmenų, teikiančių sporto paslaugas, kvalifikacijos klausimai, medicinos
personalo būtinumas. Be to lieka neaišku, kodėl iniciatoriai siūlo nustatyti,
kad sporto paslaugomis fizinio asmens teikiamos paslaugos būtų laikomos tik tuo
atveju, jei jos būtų teikiamos uždarose patalpose.
Komisija, atsižvelgusi į visų suinteresuotų
institucijų ir organizacijų pastabas bei pasiūlymus, bendru komisijos narių
sutarimu pasiūlė šį projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti.
Posėdyje taip pat aptartas rentų skyrimo
buvusiems sportininkams klausimas bei nutarta inicijuoti Kūno kultūros ir
sporto įstatymo pakeitimą, numatantį, kad teisę gauti rentą galėtų įgyti ir tie
olimpinių sporto šakų neolimpinių rungčių sportininkai, kurių propaguojamose
sporto šakose pasaulio rekordai nėra fiksuojami.
Iškilus klausimui, ar tokias išmokas nereiktų
mokėti ir čempionus išugdžiusiems treneriams, komisija paprašė Kūno kultūros ir
sporto departamento suorganizuoti atskirą pasitarimą šiuo klausimu.
Posėdžio metu komisija išklausė Lietuvos
kurčiųjų jaunimo asociacijos atstovus apie problemas, su kuriomis susiduria
klausos sutrikimų turintis jaunimas. Asociacijos atstovų teigimu, klausos
sutrikimų turintys studentai susiduria su įvairiais sunkumais šalies
aukštosiose mokyklose dėl lietuvių gestų kalbos vertėjų ir konspektuojančių
asmenų trūkumo. Taip pat tokių sutrikimų turintiems jauniems žmonėms trūksta
informacijos apie studijas aukštosiose mokyklose, dėl to asociacija siūlo
didinti socialinį darbą dirbančių asmenų kurčiųjų reabilitacijos centruose ir
kurčiųjų jaunimo organizacijose skaičių, kas padėtų išspręsti ir socialinės
integracijos skatinimo stoką. Komisijos nuomone, įvardintoms problemoms spręsti
būtinas visų atsakingų institucijų dėmesys, todėl nutarta kreiptis į Vyriausybę
su prašymu imtis priemonių siekiant įgyvendinti asociacijos siūlomus problemų
sprendimo būdus.
Posėdžio pabaigoje komisijos nariams buvo
pristatytas Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) užsakymu atliktas
tyrimas apie jaunimo nevyriausybinių organizacijų kuriamą socialinę vertę. Šio
tyrimo tikslas buvo išanalizuoti jaunimo NVO indėlį į Lietuvos socialinę
gerovę, išsiaiškinti, kuo NVO sektorius gali būti naudingas formuojant viešąją
politiką. LiJOT atstovų teigimu, valstybės sektorius pavėluotai reaguoja į
kylančias problemas. Šiuo metu prioritetas skiriamas taip vadinamiems
NEETsams, niekur nedirbančiam ir nesimokančiam jaunimui ir kone visos
valstybės lėšos skiriamos šiai problemai spręsti, pamirštant kitas sritis.
Komisijų biuro patarėja
Jurgita Petniūnaitė, tel. (8 5) 239 6739, el. p. [email protected]
