2014 m. spalio 23 d. pranešimas VIR
Spalio 22 d.
vykusiame Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdyje buvo svarstomas Gyventojų
pajamų mokesčio įstatymo IX-1007 2 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-2306.
Projektu siekiama įgyvendinti sveikos gyvensenos tikslus, sudarant palankias
sąlygas gyventojams gauti sporto paslaugas arčiau savo gyvenamosios vietos. Įstatymo
projekto iniciatoriai siūlo nustatyti teisę fiziniams asmenims vykdyti
individualią veiklą, teikiant sporto paslaugas. Kūno kultūros ir sporto
departamento atstovų teigimu, dabar galiojantys įstatymai leidžia verstis tokia
individualia veikla, todėl pritardami Seimo Teisės departamento nuomonei,
departamento atstovai teigė, kad ši pataisa yra perteklinė. Iš pirmo žvilgsnio
siūlomi pakeitimai pagerintų sporto prieinamumą bei masiškumą, tačiau komisija
pritarė nuomonėms, kad turi būti įvertintos sanitarinės sąlygos, saugumo ir asmenų,
teikiančių sporto paslaugas, kvalifikacijos klausimai, medicinos personalo
būtinumas. Be to lieka neaišku, kodėl iniciatoriai siūlo nustatyti, kad sporto
paslaugomis fizinio asmens teikiamos paslaugos būtų laikomos tik tuo atveju,
jei jos būtų teikiamos uždarose patalpose.
Komisija,
atsižvelgusi į visų suinteresuotų institucijų ir organizacijų pastabas bei
pasiūlymus, bendru komisijos narių sutarimu pasiūlė šį projektą grąžinti
iniciatoriams tobulinti.
Posėdyje
taip pat aptartas rentų skyrimo buvusiems sportininkams klausimas bei nutarta
inicijuoti Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimą, numatantį, kad teisę
gauti rentą galėtų įgyti ir tie olimpinių sporto šakų neolimpinių rungčių
sportininkai, kurių propaguojamose sporto šakose pasaulio rekordai nėra
fiksuojami.
Iškilus
klausimui, ar tokias išmokas nereiktų mokėti ir čempionus išugdžiusiems
treneriams, komisija paprašė Kūno kultūros ir sporto departamento suorganizuoti
atskirą pasitarimą šiuo klausimu.
Posėdžio
metu komisija išklausė Lietuvos kurčiųjų jaunimo asociacijos atstovus apie
problemas, su kuriomis susiduria klausos sutrikimų turintis jaunimas. Asociacijos
atstovų teigimu, klausos sutrikimų turintys studentai susiduria su įvairiais
sunkumais šalies aukštosiose mokyklose dėl lietuvių gestų kalbos vertėjų ir
konspektuojančių asmenų trūkumo. Taip pat tokių sutrikimų turintiems jauniems
žmonėms trūksta informacijos apie studijas aukštosiose mokyklose, dėl to asociacija
siūlo didinti socialinį darbą dirbančių asmenų kurčiųjų reabilitacijos
centruose ir kurčiųjų jaunimo organizacijose skaičių, kas padėtų išspręsti ir
socialinės integracijos skatinimo stoką. Komisijos nuomone, įvardintoms
problemoms spręsti būtinas visų atsakingų institucijų dėmesys, todėl nutarta
kreiptis į Vyriausybę su prašymu imtis priemonių siekiant įgyvendinti asociacijos
siūlomus problemų sprendimo būdus.
Posėdžio
pabaigoje komisijos nariams buvo pristatytas Lietuvos jaunimo organizacijų
tarybos (LiJOT) užsakymu atliktas tyrimas apie jaunimo nevyriausybinių
organizacijų kuriamą socialinę vertę. Šio tyrimo tikslas buvo išanalizuoti
jaunimo NVO indėlį į Lietuvos socialinę gerovę, išsiaiškinti, kuo NVO sektorius
gali būti naudingas formuojant viešąją politiką. LiJOT atstovų teigimu,
valstybės sektorius pavėluotai reaguoja į kylančias problemas. Šiuo metu
prioritetas skiriamas taip vadinamiems NEETsams, niekur nedirbančiam ir
nesimokančiam jaunimui ir kone visos valstybės lėšos skiriamos šiai problemai
spręsti, pamirštant kitas sritis.
Komisijų biuro patarėja
Jurgita Petniūnaitė, tel.
(8 5) 239 6739, el. p. [email protected]
