2014 m. lapkričio 12 d. pranešimas VIR
Seimo Teisės
ir teisėtvarkos komitetas (TTK) šiandien surengė jau tradiciniu tapusį posėdį,
skirtą Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau EŽTT) sprendimams prieš Lietuvos
Respubliką, jų vykdymo problematikai ir kitiems susijusiems klausimams aptarti.
Posėdžio
metu laikinai einanti Vyriausybės atstovės EŽTT pareigas Karolina Bubnytė
pateikė informaciją apie EŽTT priimtus sprendimus bylose prieš Lietuvą ir
naujas perduotas bylas.
Šiuo metu
Vyriausybės atstovės EŽTT pareigas einanti Karolina Bubnytė informavo, kad per
pastaruosius metus peticijų, pateikiamų EŽTT prieš Lietuvos Respubliką, skaičius
išaugo beveik dvigubai, kas rodo, kad Lietuvos Respublikos piliečiai žino
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau
Konvencija) nuostatas ir aktyviai naudojasi jos suteikiama galimybe kreiptis į
EŽTT. Kita vertus, daugiau nei 90 procentų pateikiamų peticijų prieš Lietuvos
Respubliką 1 teisėjo ar 3 teisėjų komiteto yra pripažįstamos nepriimtinomis.
Nuo 2014 m.
pradžios EŽTT priėmė tik 4 sprendimus bylose prieš Lietuvos Respubliką, iš
kurių trijose bylose buvo konstatuota esant Konvencijos nuostatų pažeidimų, o
vienoje byloje Konvencijos nuostatų pažeidimų nenustatyta.
Šiuo metu
EŽTT sprendimų įgyvendinimo priežiūra vykdoma 41 byloje prieš Lietuvos
Respubliką. Tačiau verta pažymėti, kad nemažoje šių bylų dalyje EŽTT sprendimai
jau yra įgyvendinti, tačiau Europos Tarybos Ministrų Komitetas dar nėra priėmęs
galutinių rezoliucijų.
Šiais metais
dvejose bylose Europos Tarybos Ministrų Komitetas nusprendė vykdyti sustiprintą
priežiūrą, t. y. bylose L. prieš Lietuvą ir Paksas prieš Lietuvą. Europos
Tarybos Ministrų Komitetas paragino Lietuvą užbaigti atitinkamus teisėkūros
veiksmus arba pasiekti apčiuopiamo progreso įgyvendinant minėtus EŽTT
sprendimus. K. Bubnytė paragino Seimo narius greičiau priimti reikiamas teisės
aktų pataisas, siekiant išvengti 2015 m. kovo mėn. numatomų viešų debatų dėl
šių bylų Europos Tarybos Ministrų Komitete.
Šiuo metu
EŽTT nagrinėjamos 79 bylos prieš Lietuvos Respubliką.
Karolina
Bubnytė informavo apie didžiausią susirūpinimą keliančias sritis, kuriose EŽTT
konstatuoja Lietuvą pažeidžiant Konvencijos nuostatas tai nuosavybės teisių
atkūrimas, suimtųjų teisės į ilgalaikius pasimatymus, įvairios su kalinimo
sąlygomis susijusios teisinio reguliavimo ir struktūrinės-sisteminės problemos
ir kt.
TTK pirmininkas
Julius Sabatauskas pasidalino žiniomis iš 2014 m. spalio pabaigoje Europos
Tarybos Parlamentinės Asamblėjos organizuoto seminaro parlamentarams apie
parlamentų vaidmenį įgyvendinant EŽTT sprendimus. Minėtame seminare, be kitų
klausimų, buvo kalbama apie tai, kad nacionaliniuose parlamentuose turėtų būti
paskirti padaliniai, atsakingi už EŽTT sprendimų įgyvendinimo parlamentinę
priežiūrą, taip pat turėtų būti atliekama išankstinė įstatymų projektų
atitikties Konvencijos nuostatoms kontrolė. Komiteto pirmininkas pasidžiaugė,
kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kiekvienais metais organizuodamas po
kelis posėdžius, skirtus EŽTT sprendimų vykdymo problematikai aptarti, de facto ir yra komitetas, kuris atlieka
EŽTT sprendimų vykdymo parlamentinę kontrolę.
Vyriausybės
atstovės EŽTT pareigas einanti K. Bubnytė atkreipė dėmesį į tai, kad dar 2012
m. balandžio 20 d. priimtoje Braitono deklaracijoje yra akcentuojamas
parlamentų vaidmuo įgyvendinant EŽTT sprendimus, taip pat informavo apie 2013
m. priimtus Konvencijos 15 ir 16
protokolus, kurie įsigalios tik po to, kai šios konvencijos šalys juos
ratifikuos.
Parengė
Teisės ir teisėtvarkos komiteto
biuro patarėja (ES)
Gintarė Morkūnienė (tel. 239
6583)
