2014 m. lapkričio 21 d. pranešimas VIR
Lapkričio 21
dieną Seime vyko tarptautinė konferencija Migracija ir šeima Baltijos
Šiaurės regione: iššūkiai ir sprendimai. Konferencijoje susitikę atstovai iš
Baltijos ir Šiaurės šalių diskutavo apie migracijos reiškinio keliamus iššūkius
tiek priimančiai, tiek migranto kilmės šaliai. Renginyje aptarti sprendimai,
kurie būtų palankūs migrantų šeimų gerovei ir padėtų kovoti su migracijos
sunkiosiomis pasekmėmis. Atkreiptas dėmesys į pastaruoju metu plačiai keliamą
problemą, kai iš imigrantų šeimų paimami vaikai dėl netinkamos jų interesui
aplinkos tėvų šeimoje. Vaikai būna atiduodami globoti ar įvaikinti į ne jų
kilmės šeimas, kur pamiršta gimtąją kalbą, praranda kultūrinius ypatumus.

|
Seimo kanceliarijos nuotr. |
Konferenciją
pradėjusi sveikatos apsaugos ministrė, Seimo Žmogaus teisių komiteto narė
Rimantė Šalaševičiūtė apgailestavo, kad Lietuvoje dažnai tėvai savitai supranta
konstitucinę teisę vaiką
auklėti pagal savo įsitikinimus ir pamiršta konstitucinę teisę ir pareigą
auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl pasitaikančio
vaiko interesams priešingo požiūrio į vaiko auklėjimą, politikės nuomone, lietuviai
tėvai pakliūna į sudėtingas situacijas apsigyvenę užsienyje, ypač Šiaurės
šalyse. Tuo tarpu Šiaurės šalys jau tradiciškai vaiką vertina kaip teisės
subjektą, visuomenės narį, kurio teises gina įstatymas. Privatus šeimos
gyvenimas čia nėra ta priedanga, kuri leidžia pažeisti vaiko orumą, auklėti jį
žeminančiomis priemonėmis ar nesuteikti būtino jo raidai rūpesčio.
Todėl R. Šalaševičiūtės
nuomone, reikia stiprinti lietuvių tėvų atsakomybę už vaikus ir jų gebėjimą
auklėti vaikus harmoningai vaiko raidai tinkamomis priemonėmis. Taip pat būtina
informuoti tėvus apie vaiko teisių sistemą priimančioje šalyje, jei šeima
rengiasi išvykti ar jau yra išvykusi.
Ministrė pabrėžė ir
priimančių šalių pareigą visapusiškai įvertinti geriausius vaiko teisių
interesus, įskaitant ir vaiko teisę į identitetą. Politikė ragino imtis
visų šviečiamųjų, socialinės pagalbos, tarptautinio bendradarbiavimo ir
teisinių priemonių, kad kuo mažiau vaikų patirtų atskyrimą nuo tėvų, o vaikai,
patiriantys jų interesui būtiną atskyrimą nuo tėvų, turėtų galimybę išsaugoti
savo tapatybę, įskaitant šeimos ryšius, gimtąja kalbą it kultūrą. Šios vertybės
yra geriausiųjų vaiko interesų dalis, jas gina tarptautinė teisė.
Konferenciją organizavo Šiaurės Ministrų Tarybos biuras
Lietuvoje, Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetas
bendradarbiaujant su Švedijos ambasada ir Norvegijos
ambasada.

|
Seimo kanceliarijos nuotr. |
Kertinis vaiko teises ginantis tarptautinis
dokumentas yra Jungtinių
Tautų vaiko teisių konvencija, Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos
priimta 1989 m. lapkričio 20. Šiame
dokumente įtvirtintas pagrindinis vaiko teisių apsaugos principas geriausiųjų
vaiko interesų principas. Konvencija gina
vaiko pilietines, politines, ekonomines, socialines bei kultūrines
teises. Tarp šių teisių yra įtvirtinta ir vaiko teisė į identiškumą (8
straipsnis) Valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo
identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius. Remiantis
Konvencijos 20 straipsniu, Valstybės
dalyvės turi pasirūpinti vaiko, laikinai arba visam laikui netekusio savo
šeimos aplinkos arba dėl jo interesų negalinčio toje aplinkoje būti, auklėjimu,
atsižvelgdamos į vaiko etninę kilmę,
religinę ir kultūrinę priklausomybę ir gimtąją kalbą. Remiantis Konvencijos 30
straipsniu, iš vaiko
negali būti atimta teisė kartu su kitais savo grupės nariais naudotis savo
kultūra, išpažinti savo religiją, atlikinėti jos apeigas ir vartoti gimtąją
kalbą. Įvaikinimas kitoje šalyje, nei vaiko kilmės valstybė, pagal
Konvencijos 21 (b) straipsnio nuostatas, laikomas tik kraštutine priemone, taikoma tais atvejais, kai neįmanoma suteikti tinkamos
priežiūros toje šalyje, iš kurios vaikas kilęs.
Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja
Eglė Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected]