2014 m. gruodžio 10 d. pranešimas VIR
Žmogaus teisės
gyvas institutas, kuris reaguoja į vis naujus iššūkius, kylančius visuomenės
gyvenime. Teisė žinoti šiais metais
Žmogaus teisių dienos išvakarėse įvardinta kaip viena svarbiausių temų,
atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, ekonominius svyravimus, kiekvienam
prieinamos internetinės erdvės keliamus iššūkius bei piliečių teisę žinoti.
Gruodžio 9
dieną, Tarptautinės Žmogaus teisių dienos išvakarėse, Seimo Žmogaus teisių
komitetas ir Seimo kontrolierių įstaiga surengė diskusiją Teisė žinoti: ribos
ir iššūkiai, kuri vyko Seimo kontrolierių įstaigoje.
Tarptautinei Žmogaus teisių dienai skirta diskusija. Seimo kancelirijos (aut. O.Posaškova) nuotr.
Diskusijoje
buvo aptariamas labai platus teisės žinoti klausimų spektras:
teisė gauti
informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų;
informacinio
karo keliamos grėsmės;
propagandos
reiškinys ir jo įtaka visuomenės gyvenimui;
karo ir
propagandos santykis;
žurnalistų
atsakomybė už teikiamą teisingą informaciją
bei jų teisė gauti žinią ir ją skleisti;
informacijos
šaltinio paslapties klausimas;
teisės
žinoti ir teisės į privatumą santykis;
kompiuterinių
žaidimų ir propagandos ryšys;
nekonvencinės
žiniasklaidos (žurnalistų etikos nesaistomų internautų) keliami pavojai;
teisės ir
etikos aspektai, užtikrinant teisę žinoti ir teisę skleisti informaciją;
informacijos
patikimumas internetinėje erdvėje bei kiti su teise žinoti sietini aspektai.
Diskusiją
sveikinusio Žmogaus teisių komiteto pirmininko Leonardo Talmonto nuomone, tai,
kiek informacijos skleidėjai yra profesionalūs ir etiški bei kiek informacijos
gavėjai sugeba pasirinkti objektyvius informacijos šaltinius, atspindi
visuomenės brandą. Politikas taip pat iškėlė klausimą, ar turime teisę būti apsaugoti nuo neobjektyvios, tendencingos
informacijos.
Respublikos
Prezidentės patarėja dr. Gabija Grigaitė akcentavo šioms dienoms ypač aktualią
problemą teisės žinoti aspektą vykstančio informacinio karo kontekste.
Pranešėja pažymėjo, kad turime teisę žinoti, tačiau žinoti teisingą,
objektyvią, o ne dirbtinai konstruojamą, tendencingą informaciją. Buvo
įvertintas šiandieninėje situacijoje valstybei kylantis uždavinys numatyti
konkrečios situacijos diktuojamus, proporcingus, atitinkančius tarptautinę
teisę, būtinus visuomenės interesui užtikrinti, saugiklius.
Iš kairės į dešinę: L.Talmontas, A.Kunčinas. Seimo kancelirijos (aut. O.Posaškova) nuotr.
Valstybinės
duomenų apsaugos inspekcijos direktorius dr. Algirdas Kunčinas kalbėjo apie
teisės į privatumą ir teisės žinoti santykį bei šių teisių ribas. Taip pat
pranešėjas pažymėjo ir teisę būti užmirštam juk informacija, atsiradusi
internetinėje erdvėje apie mus be mūsų valios, nedingsta iš šios, viešai
prieinamos erdvės, mums panorėjus.
Atsižvelgiant
į visuomenės interesą gauti kokybišką, objektyvią informaciją, keltas ir
žurnalisto teisinio statuso klausimas. Aptarta būtinybė atskirti pramoginių
laidų vedėjų ir žurnalistų vaidmenį skleidžiant viešą informaciją.
Doc. dr.
Algimantas Venčkauskas pristatė naujųjų informacinių technologijų keliamus
iššūkius. Susirūpinimą gali kelti internetiniai žaidimai, formuojantys kažkam
palankų, dažnai propagandinį, gėrio ir blogio kovos supratimą; vadinamų trolių
vaidmuo formuojant visuomenės nuomonę, taip pat internetinėje erdvėje
veikiantys profesionalūs, kažkieno
apmokami, komentatoriai.
Diskusijos
metu pabrėžta, kad žodžio laisvė,
teisė skleisti ir gauti informaciją tai kertinės žmogaus teisės,
įtvirtintos ne viena tarptautine sutartimi bei nacionaliniais teisės aktais.
Tačiau šios teisės turi ribas, kurios proporcingai siejamos su
konkuruojančiomis žmogaus teisių vertybėmis.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25
straipsnis skelbia: Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir
juos laisvai reikšti. Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti
informaciją bei idėjas. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti
informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina
apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar
ginti konstitucinei santvarkai. Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti
informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais - tautinės, rasinės,
religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu,
šmeižtu ir dezinformacija. Pilietis turi teisę įstatymo nustatyta tvarka gauti
valstybės įstaigų turimą informaciją apie jį.
Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja
Eglė Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected]
