2014 m. gruodžio 17 d. pranešimas VIR
Šios dienos posėdyje Ekonomikos komitetas
svarstė Klaipėdos valstybinio
jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIP-1802
ES). Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Europos Komisijos pradėtą Europos
Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą. Pažeidimo procedūra pradėta dėl Lietuvos
Respublikos teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių uosto žemės nuomą,
nesuderinimo su Europos Sąjungos įsisteigimo laisvės taisyklėmis. Lietuvos
Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 24 straipsnyje nustatyta,
kad Kai pasibaigus uosto žemės nuomos sutarties terminui uosto žemę tokiomis
pat sąlygomis konkurso būdu pretenduoja išsinuomoti buvęs nuomininkas ir kiti
asmenys, pirmumo teisę sudaryti naują uosto žemės nuomos sutartį turi buvęs tos
uosto žemės nuomininkas, jeigu jis tvarkingai vykdė pagal uosto žemės nuomos
sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Lietuvos Respublikos valdžios institucijų
nuomone, esamas teisinis reguliavimas neprieštarauja Europos Sąjungos teisei,
nes neįtvirtina besąlygiškos buvusio nuomininko pirmumo teisės ir aiškiai
įvardija, kad buvęs uosto žemės nuomininkas į uosto žemės nuomą gali
pretenduoti tik konkurso būdu, tai užtikrina konkurencinę, skaidrią ir
nediskriminacinę žemės nuomos procedūrą ir atitinka Europos Sąjungos leistinus
kriterijus nepažeidžiant įsisteigimo laisvės. Atsižvelgiant į tai, kad buvęs
uosto žemės nuomininkas dalyvauja konkurse tomis pačiomis sąlygomis su kitais
asmenimis, o jo tinkamas turėtų įsipareigojimų vykdymas yra vertinamas tik kaip
vienas iš papildomų kriterijų, kuris, pažymėtina, taikomas ne pirminiame
pasiūlymų vertinimo etape (tokiu būdu buvusiam žemės nuomininkui nesuteikiant
išankstinio pranašumo kitų asmenų atžvilgiu), todėl nėra pagrindo teigti, kad
įstatyme įtvirtinamas absoliutus buvusio uosto žemės nuomininko pranašumas kitų
konkurso dalyvių atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, kad įtvirtinta nuostata būtų
taikoma tik išskirtiniais atvejais, nes, remiantis uosto direkcijos praktika,
tokių situacijų, kuomet keli konkurso dalyviai pateikia vienodai gerus
pasiūlymus, pasitaiko labai retai. Komisija, įvertinusi Lietuvos Respublikos
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 24 straipsnio nuostatas ir pateiktus
paaiškinimus, ir toliau laikosi nuomonės, kad ginčijama nuostata lieka
nepakeista ir Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo
pakeitimas nevisiškai atspindi skaidrumo ir nediskriminavimo principus.
Komisija mano, kad iš dalies pakeistomis Lietuvos teisės nuostatomis pažeidimas
nenutrauktas, nes jos toliau suteikia pranašumą esamoms krovinių perkrovimo
paslaugas teikiančioms įmonėms. Taip sudaromos kliūtys kitiems krovinių
perkrovimo paslaugas teikiantiems subjektams, kurie norėtų įsisteigti Lietuvos
uoste. Tokios ribojamosios nuostatos prilygsta įsisteigimo laisvės apribojimui.
Komisija mano, kad Lietuva neįvykdė įsipareigojimų pagal Sutarties dėl Europos
Sąjungos veikimo 49 straipsnį. Įstatymo projektu siūloma pakeisti Lietuvos
Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 24 straipsnį, t. y.
panaikinti buvusiam uosto žemės nuomininkui pirmumo teisę sudaryti naują uosto
žemės nuomos sutartį, netgi ir tuo atveju, jeigu jis tvarkingai vykdė pagal
uosto žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus, ir užtikrinti, kad nebūtų
taikoma Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta analogiška pirmumo
teisė.
Ekonomikos
komitetas po svarstymo pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir
komiteto išvadai.
Priėmus
įstatymo projektą (Nr. XIIP-1802) būtų
tinkamai įgyvendintas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 straipsnio
nuostatų taikymas Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje. Taip pat
sudarytos vienodos sąlygos Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių
krovinių perkrovimo paslaugas teikiantiems subjektams įsisteigti Klaipėdos
valstybiniame jūrų uoste.
Parengė
Ekonomikos komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris
tel. (8 5) 239
6757, el. p. Darius.Šaltmeris@lrs.lt
