Iš komitetų, komisijų 

Žmogaus teisių komitetas: institucijose augančių vaikų problema spręstina nedelsiant ir iš esmės

2015 m. kovo 19 d. pranešimas VIR­­­­­­

Kovo 18 dienos posėdyje Seimo Žmogaus teisių komitetas (toliau – komitetas) svarstė Civilinio kodekso 3.252 ir 3.253 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2328 (toliau – Projektas), kuriuo siekiama įtvirtinti nuostatą, kad vaiko globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje būtų nustatoma tik išimtiniais atvejais ir jei tai atitinka geriausius vaiko interesus. Taip pat siūloma įtvirtinti nuostatą, kad vaiko, jaunesnio nei 3 metų amžiaus, globa vaikų globos institucijoje įstatymų nustatyta tvarka būtų leidžiama tik išimtiniais atvejais ir galėtų trukti ne ilgiau nei 3 mėnesius, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės įgaliota institucija dėl objektyvių priežasčių leistų vaiko globą tęsti ilgiau. Siūloma, kad objektyvia priežastimi, pateisinančia vaiko globos nustatymą vaikų globos institucijoje, galėtų būti specializuotų sveikatos priežiūros ir (ar) slaugos paslaugų, kurių teikimas negali būti užtikrinamas vaikui nustatant globą šeimoje ir (arba) šeimynoje, poreikis, taip pat atvejai, kai vaikas yra didelėje brolių ir seserų grupėje ir kai globa nustatoma dėl kritinės situacijos šeimoje, o specializuotos paslaugos savivaldybėje nėra teikiamos. Įstatymo projektu taip pat siekiama įtvirtinti nuostatą, kad paprastai vaiko laikinoji globa (rūpyba) galėtų trukti ne ilgiau kaip dvylika mėnesių. Kartu siūloma Valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais įpareigoti informuoti Vyriausybės įgaliotą instituciją apie atvejus, kai vaiko laikinoji globa (rūpyba) trunka ilgiau kaip dvylika mėnesių. Vyriausybės įgaliota institucija per mėnesį nuo šios informacijos pateikimo dienos Vyriausybės nustatyta tvarka turėtų įvertinti šeimai teiktų socialinių paslaugų efektyvumą ir galimybes grąžinti vaiką į šeimą ir įpareigotų valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją kreiptis į teismą dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo arba priimti sprendimą dėl paslaugų šeimai teikimo tęstinumo.

Komitetas teigiamai įvertino iniciatyvą ginant vaiko interesus spartinti perėjimą nuo institucinės globos sistemos prie bendruomeninės globos (globos šeimoje ar šeimynoje). Buvo pritarta nevyriausybinių organizacijų nuomonei, kad instituciniu principu paremta globa visada lemia žemesnę gyvenimo kokybę nei kokybiškos bendruomenėje teikiamos paslaugos ir dažnai tampa esmine socialinės atskirties priežastimi. Devynios žmogaus teisių srityje veikiančios organizacijos įvertino tai, kad globa specializuotose įstaigose dažnai pasižymi tokiais bruožais kaip nuasmeninimas, griežta tvarka, (nustatytos kėlimosi, valgymo ir užimtumo valandos, neatsižvelgiant į asmeninius polinkius ar poreikius), grupinė priežiūra (dirbama grupėmis, nelieka privatumo ar individualumo) ir kt. Dėl šių priežasčių, nevyriausybinių organizacijų teigimu, institucionalizacija vis plačiau pripažįstama kaip ydinga politika ir žmogaus teisių pažeidimas.

Komitetas išreiškė pritarimą ir komiteto narės Dalios Kuodytės nuomonei, kad Projekte numatytos itin plačiai suformuluotos išimtys, leistų tęsti mažo vaiko globą institucijoje galimai neribotą laiką, todėl būtini esminiai sprendimai pereinant nuo institucinės globos prie vaiko interesus geriau atitinkančios bendruomeninės globos. Komiteto narė ministrė Rimantė Šalaševičiūtė pastebėjo, kad perėjimas nuo institucinės vaiko globos sistemos prie bendruomeninės globos negali būti vilkinamas, todėl akcentavo, kad šis projektas neturėtų laukti naujo Vaiko teisių pagrindų įstatymo pakeitimo projekto ir su juo susijusiu kitų įstatymų projektų pateikimo Seime ir turėtų būti svarstomas nedelsiant.

Komitetas iš esmės pritarė Civilinio kodekso 3.252 ir 3.253 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2328 ir pasiūlė tobulinti projektą pagal Seimo narės D. Kuodytės, Vyriausybės, nevyriausybinių organizacijų bei kitus siūlymus, kuriais siekiama užtikrinti, kad pasinaudojus išimtimis, vaiko globa institucijoje nebūtų tęsiama neribotą laiką.

Civilinio kodekso 3.252 straipsnio 2 dalis reglamentuoja tris globos formas: globa šeimoje, šeimynoje ir institucijoje. Remiantis Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 metų veiklos ataskaita, (47 psl.) 2014 m. pabaigoje 58,66 % visų globojamų vaikų augo globėjų šeimose, 4,56 % − šeimynose, o 36,78 % − institucijose. 2013 m. pabaigoje institucijoje globojamų vaikų dalis sudarė 37,66 % visų tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus, o 2012 m. pabaigoje − 38,2 %. 2014 m. globa dažniausiai nustatyta vaikams iki 3 metų amžiaus (588 vaikai) ir 10–14 m. metų vaikams (499 vaikai). Nors globa per metus dažniausiai nustatoma mažiausiems, iki 3 metų amžiaus vaikams, didžiausią procentinę visų metų pabaigoje globojamų vaikų dalį, kaip ir 2012 m. bei 2013 m., sudarė 10–14 metų amžiaus (37,12 %) ir 15–17 metų amžiaus (34,2 %) vaikai. Mažiausią 2014 m. pabaigoje globojamų vaikų dalį sudarė vaikai iki 3 metų (8,29 %) ir 4−6 metų (8,6 %) amžiaus vaikai.

Parengė ir daugiau informacijos suteiks

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja

Eglė Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected].