Nors
yra aiškiai išreikšta Seimo politinė valia, kad visų statutinių valstybės
tarnautojų darbo apmokėjimas, socialinės garantijos, priėmimas į tarnybą ir
kitos bendrosios nuostatos turi būti suvienodintos, kad institucijos
nekonkuruotų tarpusavyje tiek dėl biudžeto, tiek dėl darbuotojų, realiai yra
veikiama priešinga kryptimi – tobulinami ir priimami atskirų tarnybų statutai,
su juose konkrečiai tarnybai nustatoma darbo užmokesčio ir socialinių garantijų
sistema.
„Statutinės valstybės tarnybos
reglamentavimas yra puikus pavyzdys kai viena yra kalbama, o elgiamasi
priešingai. Dar 2013 metais Seimas priėmė nutarimą dėl statutinių valstybės
tarnautojų tarnybos, socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo tobulinimo
gairių, kuriame išreiškė principinę poziciją, kad turi būti parengtas vienas
įstatymas, kuriame būtų bendrai reglamentuoti visų statutinių valstybės
tarnautojų darbo užmokesčio, socialinių garantijų, priėmimo į tarnybą ir kiti
klausimai. Buvo manoma, kad tai užkirstų kelią situacijai, kai kiekviena statutinė
organizacija „tempia paklodę į savo pusę“ – ieško aukštų politikų protekcijų,
siekdama savo statute užsitikrinti išskirtines sąlygas savo tarnautojams.
Galiausiai tai ne tik paskatina nesveiką konkurenciją tarp institucijų, tačiau
ir kainuoja mokesčių mokėtojams. Vien Kalėjimų departamento statuto pakeitimai,
priimti 2014 m. pabaigoje, papildomai pareikalaus ne mažiau kaip 0,5 mln. eurų kasmet.
Jeigu jau keičiame sąlygas, tai keiskime visiems, o ne tik išrinktiesiems“, mano
Seimo Audito komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė. Ji taip pat pažymi, kad
įgyvendinant minėtą Seimo nutarimą visų valstybės tarnautojų (tiek statutinių,
tiek karjeros, tiek kitų) darbo užmokesčio reglamentavimo klausimas turėjo
bendrai būti sprendžiamas Valstybės tarnybos įstatymo pataisomis, kurios
pasiklydo kažkur Vidaus reikalų ministerijos koridoriuose. Tuo tarpu statutinės
organizacijos sėkmingai sprendžia savo klausimus spausdamos priimti tik jų
veiklą reglamentuojančius statutus.
Statutinės valstybės tarnybos
reguliavimo klausimas iškilo Seimo Audito komitetui svarstant, kaip
įgyvendinamos 2011 m. valstybinio audito ataskaitoje „Statutinės vidaus
tarnybos valdymas“ pateiktos rekomendacijos. Valstybės kontrolierė G. Švedienė
komiteto posėdyje pabrėžė, kad ir vėlesniuose audituose, nagrinėjusiuose
atskirus statutinės valstybės aspektus, nustatomos tos pačios problemos, kai
skirtingose įstaigose analogiški klausimai reguliuojami ir sprendžiami
skirtingai, nors to negalima pagrįsti organizacijos specifika.
Jolita Vaickienė
Audito komiteto
pirmininkė (tel. 239 6670)
