Iš komitetų, komisijų 

2015 m. kovo 30 d. pranešimas VIR

Žmogaus orumas vis dar dažnai ignoruojamas, kaip viena esminių žmogaus teisių dedamųjų – apie tai kalbėjo Žmogaus teisių komiteto narė profesorė Marija Aušrinė Pavilionienė konferencijoje „Ar tik sulaikymas? Prieglobsčio prašytojų ir kitų užsieniečių sulaikymo Lietuvoje problemos ir iššūkiai". Šią konferenciją organizavo Seimo Žmogaus teisių komitetas kartu su Seimo kontrolierių įstaiga ir Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra (toliau – UNHCR).

Alternatyvios sulaikymui priemonės: ar pakankamas teisinis reguliavimas taikant jas nelegaliai kirtusiems sieną užsieniečiams, ar sulaikymo ir užsieniečių laikymo sąlygos atitinka tarptautinius standartus, ar tikrai užtikrinamas proporcingumo principas saugant valstybės sieną ir užtikrinant žmogaus teises – apie tai ir buvo diskutuota konferencijoje.

Apsauga nuo kankinimų ir nežmoniško elgesio – prigimtinė žmogaus teisė. Nuo 2014 metų Seimo kontrolieriams įstatymu priskirta nauja funkcija vykdyti nacionalinę kankinimų prevenciją laisvės apribojimo vietose. Seimo kontrolierių pristatytose išvadose dėl užsieniečių laikymo atkreiptas dėmesys į pažeidimus keliose srityse. Tai užsieniečių laikymo sąlygų pažeidimai bei teisės į privatumą, minties ir religijos laisvės, saugumo, sveikatos priežiūros, informacijos gavimo užtikrinimo problemos. Išvadas pristatęs Seimo kontrolierių žmogaus teisių biuro patarėjas Juras Taminskas, sakė, kad pažeidimai nebuvo itin grubūs, jie yra pataisomi ir jau taisomi.

Mykolo Romerio universiteto profesorė dr. Lyra Jakulevičienė išdėstė svarbius taisytinus teisinio reguliavimo aspektus sprendžiant pabėgėlių ir kitų sulaikomų užsieniečių priėmimo klausimą. Profesorės teigimu, alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo sąlygos išlieka problemine sritimi. Remiantis teisės aktais, jas galima taikyti tik nustačius asmens tapatybę, tuo tarpu prieglobsčio prašytojų tapatybė nustatoma retai. Lieka ir daugiau diskutuotinų bei tobulintinų dalykų.

vaikai nebūtų sulaikomi;

alternatyvios sulaikymui priemonės būtų prieinamos prieglobsčio prašytojams de jure ir de facto;

prieglobsčio prašytojų laikymo sąlygos, kai sulaikymas yra būtinas ir neišvengiamas, atitiktų tarptautinius standartus, įskaitant galimybę UNHCR ir jo partneriams lankytis sulaikymo įstaigose ir reguliariai vykdyti jų stebėseną.

Visuotinė žmogaus teisių deklaracija skelbia, kad ,,Persekiojamas kiekvienas žmogus turi teisę ieškoti prieglobsčio kitose šalyse ir juo naudotis“.

Pagal įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 2 straipsnį:

Prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas;

Prieglobstis Lietuvos Respublikoje – pabėgėlio statuso, papildomos apsaugos arba laikinosios apsaugos suteikimas užsieniečiui šiame Įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka;

Užsieniečio sulaikymas – užsieniečio laikinas apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre, apribojant jo judėjimo laisvę šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir terminais.

Užsieniečio sulaikymo pagrindus ir alternatyvias suvaikymui priemones atitinkamai reglamentuoja įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 113 ir 115 straipsniai.

Parengė ir daugiau informacijos suteiks

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja

Eglė Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected].