2015 m. balandžio 9 d. pranešimas VIR
Vakar Seimo Sveikatos
reikalų komitetas posėdyje išklausė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų pateiktą
informaciją apie asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau ASPĮ) 2014 m.
finansinę veiklą.
Sveikatos apsaugos
ministerijos atstovai informavo komiteto narius, kad 2014 m. 83 proc. ASPĮ (230
įstaigų) finansinė veikla buvo teigiama, o 17 proc. (47 įstaigų) dirbo
nuostolingai. Lyginant 2013 m. ir 2014 m. ASPĮ finansinius rezultatus, matyti,
kad jie gerėja: 2014 m. ASPĮ gautos pajamos padidėjo 200 mln. Lt, o sąnaudos
išaugo tik 82 mln. Lt.
2014 m. ASPĮ pajamos buvo
3 521 mln. Lt, o sąnaudos 3 456 mln. Lt. Didžiąją dalį ASPĮ sąnaudų sudarė:
darbo užmokestis ir soc. draudimas bei medicinos reikmenys ir paslaugos.
Pagrindinės ASPĮ neigiamo finansinio rezultato priežastys yra: suteiktos
paslaugos, viršijančios teritorinių ligonių kasų ir ASPĮ sutartyse numatytas
sumas; padidėjusios sąnaudos darbo užmokesčiui dėl padidintos minimalios
mėnesinės algos; padidėjusios sąnaudos medikamentams, laboratoriniams tyrimams
ir reagentams; padidėjusios prekių ir paslaugų kainos; pajamų sumažėjimas dėl
natūralaus sezoniškumo; prisirašiusiųjų asmenų skaičius sumažėjimas; patalpų
remontas; išmokėtos atostoginės ir išeitinės kompensacijos bei kitos
priežastys.
Posėdžio metu Valstybinės
ligonių kasos atstovai pristatė informaciją apie 2015 m. teritorinių ligonių
kasų sutarčių su ASPĮ sudarymą. Komiteto nariams buvo pateikta informacija apie
sutarčių sudarymo teisinį reglamentavimą (sutartinių sumų planavimo principus);
paslaugų plėtros tendencijas; paslaugų apmokėjimui skirtas lėšas; sutarčių
sudarymo eigą.
Pateikta informacija rodo, kad Lietuvoje
vidutinis hospitalizacijos rodiklis yra ženkliai didesnis nei Europos Sąjungos.
Komiteto nariai atkreipė dėmesį į tai, kad stacionarinėms ASPĮ taikomos
priemonės, siekiant mažinti hospitalizacijos rodiklius, blogina jų finansinę padėtį.
Išsakytos nuomonės apie tai, kad stacionarinių paslaugų vartojimo mažinimo
reikėtų siekti ir kitomis kompleksinėmis priemonėmis, ypač tai susiejant su
kokybiškomis ir efektyviomis pirminės sveikatos priežiūros paslaugomis.
Valstybinės ligonių kasos
atstovai informavo, kad gydymo įstaigos pateikė 1460 paraiškų, kuriomis
pageidauja sudaryti sutartis dėl jų teikiamų paslaugų apmokėjimo PSDF lėšomis.
Šiuo metu yra suderinta ir pasirašoma 98 proc. visų planuotų sutarčių, tai yra
1357 sutartys. Iš viso planuojama pasirašyti 1372 sutartis.
Pažymėtina, kad padidėjus
finansavimui, nuo 2015 m. sausio 1 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos PSDF
biudžeto lėšomis, bazinių kainų 1 balo vertė lygi 0,99 euro (2014 m. 0,93 Lt.). Iš viso 2015 m. asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti skiriama
apie 978,5 mln. eurų, t. y. 71,2 mln. eurų (7,8 proc.) daugiau nei praėjusiais
metais.
Posėdžio metu buvo
atkreiptas dėmesys į sumažintą kai kurių slaugos ir palaikomojo gydymo
ligoninių finansavimą. Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė pasiūlė Sveikatos
apsaugos ministerijai imtis priemonių, kad slaugos paslaugoms nebūtų mažinamas
finansavimas bei būtų užtikrintas tinkamas slaugytojų atlyginimo kėlimas.
Milda Neverkevičienė,
Sveikatos reikalų komiteto biuras (tel. (8 5) 239 6783, el.
p. [email protected])
