Iš komitetų, komisijų 

2015 m. balandžio 29 d. pranešimas VIR

P. P. Piri aptarė Europos Sąjungos teisyno prieglobsčio srityje nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę, taip pat įvertino žmogaus teisių užtikrinimo prieglobsčio prašytojams praktinius aspektus, atsižvelgiant į jautrias pastarojo meto pabėgėlių aktualijas.

JT pabėgėlių agentūros pareigūnė priminė, kad 2013 m. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos. Direktyvoje numatyta, kad sprendimai dėl visų tarptautinės apsaugos prašymų būtų priimami remiantis faktais, kiekvieną atvejį aiškinantis individualiai. Direktyvos nuostatos į nacionalinę teisę turėtų būti perkeltos iki 2015 m. liepos 1 d.

P. P. Piri pažymėjo ir būtinybę padėti pabėgėliams išlaikyti savo įgytą kvalifikaciją. 25 procentai pabėgėlių turi aukštąjį išsilavinimą ir kvalifikuoto darbo patirtį. Priimančios valstybės turėtų dėti pastangas, kad šie žmonės galėtų išlaikyti kvalifikaciją – tai padėtų lengviau adaptuotis užsieniečiui naujuose namuose ir tapti draugišku priėmusiai šaliai. Tuo tarpu priėmusiai šaliai tai naudinga ekonominiu aspektu. Žmogaus teises ginanti pareigūnė Šiaurės šalis pristatė, kaip pavyzdines padedant pabėgėliams kurti naują orų gyvenimą. E. Vareikis pastebėjo, kad lietuviai nori gyventi kaip skandinavai, tačiau elgtis skandinaviškai dar nemoka. Todėl svarbu keisti visuomenės požiūrį prisiimant  pareigą solidarizuotis su karo ir politinius baisumus išgyvenančiais žmonėmis. E. Vareikis kalbėjo ir apie tai, kad visuomenės nuomonė bei požiūris į problemą tiesiogiai daro įtaką politinei valiai. „Aš turiu argumentą – sakė E. Vareikis. – Turime priminti mūsų žmonėms Antrojo pasaulinio karo situaciją, kai tūkstančiai Lietuvos piliečių rado prieglobstį Jungtinėse Amerikos Valstijose ar kitose šalyse“. Tuo Tarpu P.P. Piri pažymėjo svarbų žurnalistų vaidmenį aktualizuojant pabėgėlių klausimus.

 Šiandien, esant itin karštai geopolitinei situacijai, būtinas jautrus valstybių požiūris į užsieniečių priėmimo problemas, nes ekonominių migrantų ir asmenų, kurių gyvybei ar laisvei gresia realus pavojus proporcijos keičiasi. Pasak P. P. Piri, net 95,6 procentų asmenų, bėgusių iš Sirijos, buvo atsidūrę realių grėsmių gyvybei, laisvei ir orumui akivaizdoje ir jiems buvo suteiktas pabėgėlio statusas. Visumoje apie 60 procentų nelegaliai Europos sieną kertančių asmenų yra pabėgėliai, o ne ekonominiai migrantai.

M. Adomėnas sakė, kad komitetas skiria didelį dėmesį migracijos klausimams ir planuoja svarstyti migracijos sistemos institucinę reformą, kuri turėtų tiesioginės įtakos tinkamai užtikrinant tarptautinius įsipareigojimus pabėgėlių klausimais.

Apsauga nuo kankinimų ir nežmoniško elgesio – prigimtinė žmogaus teisė. Tarptautinės sutartys įpareigoja šalis garantuoti, kad pabėgėliai, kuriems gresia pavojus gyvybei, kankinimai ar persekiojimas kilmės šalyje, nebūtų išsiunčiami atgal į kilmės šalį. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro valdyba (JTVPK, angl.– UNHCR), sutrumpintai  dar vadinama JT Pabėgėlių agentūra, veikia daugiau nei 120 šalių ir skatina tinkamą su pabėgėliais susijusių žmogaus teisių įgyvendinimą. Nuo 1951 metų, kai buvo pasirašyta Konvencija dėl pabėgėlių statuso, JTVPK suteikė pagalbą ir apsaugą dešimtims milijonų pabėgėlių. JTVPK regioninio biuro Šiaurės šalims Stokholme (Švedija) mandatas 1991 m. buvo išplėstas ir Baltijos šalims. Pagrindinis JTVPK buvimo Lietuvoje tikslas yra kartu su Lietuvos Vyriausybe bei nevyriausybinėmis organizacijomis sukurti nacionalinę prieglobsčio prašymų nagrinėjimo teisingu ir veiksmingu būdu sistemą, kuri būtų ilgalaikė ir atitiktų tarptautinius standartus. Tarptautinė pabėgėlių apsauga yra daugiau nei fizinis asmens saugumas. Pabėgėliui mažiausiai turi būti suteiktos tos pačios teisės ir pagalba kaip ir bet kuriam kitam šalyje legaliai gyvenančiam užsieniečiui: tai sąžinės, įsitikinimų, žodžio bei judėjimo laisvė ir apsauga nuo kankinimo ir žeminančio elgesio. Taip pat privalo būti suteiktos lygiavertės ekonominės ir socialinės teisės. Tuo tarpu pabėgėliai privalo paklusti ir gerbti prieglobstį suteikusios šalies įstatymus.

Parengė

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja

Eglė Gibavičiūtė tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected]