2015 m. gegužės 15 d. pranešimas VIR
Gegužės 13
d. Klaipėdoje įvyko Seimo Kaimo reikalų komiteto, LR Seimo Europos informacijos
biuro ir Klaipėdos miesto savivaldybės ir organizuota diskusija ES bendros žuvininkystės
politikos įgyvendinimo perspektyvos Lietuvoje.
Praėjusiais
metais pasibaigusi žuvininkystės politikos reforma kelia daug iššūkių tiek
Lietuvai, tiek visai Europos Sąjungai, todėl aptarti kylančias problemas ir
galimus jų sprendimų būdus susirinko politikai, žvejai, valstybinių
institucijų, mokslo atstovai.
Komiteto
pirmininkas Saulius Bucevičius atkreipė dėmesį, kad žuvininkystė yra viena
svarbiausių šios kadencijos Kaimo reikalų komiteto problemų, kurios tikrai
neišspręs dar viena diskusija, tačiau išreiškė viltį, jog paskatins
susikalbėjimą tiek pačioje žvejų bendruomenėje, tiek su valstybės
institucijomis. Jis taip pat patikino, kad daug dėmesio bus skirta naujos
Žuvininkystės įstatymo redakcijos nagrinėjimui. Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas
sveikindamas susirinkusiuosius padėkojo Seimo nariams atvykusiems arčiau žvejų
ir jų problemų.
Žuvininkystės departamento direktorė Agnė
Rasmislavičiūtė-Palionienė supažindino susirinkusiuosius su ES bendros
žuvininkystės politikos reformos įgyvendinimu jūriniame sektoriuje. Indrė
Šidlauskienė, Žuvininkystės tarnybos direktorė, apžvelgė veiklą žuvų išteklių palaikymo, gausinimo ir žvejybos
kontrolės srityje.
Atsižvelgiant į tai, kad būtina užtikrinti tausią žvejybą, kuri
remtųsi atsikuriančias ištekliais, turi būti vadovaujamasi mokslininkų
rekomendacijomis. Apie šias ir kitas mokslo galimybes susirinkusiesiems kalbėjo
Klaipėdos Universiteto Gamtos ir
matematikos fakulteto studijų prodekanas Antanas Kontautas.
Klaipėdos
žuvininkystės įmonių asociacijos Jūros žvejys pirmininkas Artūras Maželis
išdėstė aktualiausius žvejybos Baltijos jūroje
sunkumus. Vieni jų objektyvūs, pavyzdžiui, itin prasta žvejybos laivyno būklė,
o kiti atsiradę dėl netinkamo žuvininkystės sektoriaus valdymo.
Visuomeninis
jūrų žuvininkystės konsultantas Remigijus Sakas, daug metų dirbęs Europos
Komisijoje, pažymėjo, kad reglamentai, direktyvos turėtų būti suvokiamos ir
naudojamos ne kaip nepakeičiamos taisyklės, o kaip priemonės įgyvendinti
valstybės tikslus.
Diskusijoje
susirinkę žvejai daug klausimų kėlė dėl nacionalinių teisės aktų.
Nepasitenkinimą kelia ir kvotų dalinimo tvarka, ir rengiama nauja Žuvininkystės
įstatymo redakcija.
Kaimo reikalų komiteto biuro nuotraukos
Parengė
Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja
Gabija Jurgelytė tel. (8 5) 239
6951, el. p. [email protected]
