2015
m. gegužės 21 d. pranešimas VIR
2015 m. gegužės 20 d. posėdyje
Socialinių reikalų ir darbo komitetas (toliau Komitetas) svarstė
parlamentinės kontrolės klausimą dėl Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems
gyventojams įstatymo įgyvendinimo. Nuo 2015 m. sausio 1 d. socialinės pašalpos
ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų
kompensacijos (toliau kompensacijos) yra teikiamos vykdant savarankišką
savivaldybių funkciją, kuri yra finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų.
Svarstant šį klausimą, dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Vilniaus miesto savivaldybės
administracijos atstovai.
Pagal Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos pateiktą analizę, 2015 m. I ketvirtį piniginė socialinė parama
nepasiturintiems gyventojams sudarė 61 proc. visos piniginės socialinės
paramos. Socialinės pašalpos gavėjai sudarė 57 proc. 2011 m. gavėjų skaičiaus,
o kompensacijų gavėjai 65 proc. Socialinei pašalpai mokėti panaudota pusė
2011 m. lėšų, o kompensacijoms 58 proc. lėšų. Socialinės pašalpos gavėjai
sudarė 18 proc. visų darbo biržoje registruotų darbo ieškančių asmenų.
Socialinės pašalpos gavėjų mažėjo dėl kelių priežasčių: pajamos viršijo
valstybės remiamų pajamų dydį ar turto vertė turto vertės normatyvą,
nepateikė duomenų, nuslėpė užimtumą, atsisakė sudaryti galimybes patikrinti
gyvenimo sąlygas, atsisakė ieškoti darbo ir kt.; dėl piniginės socialinės
paramos nebesikreipė (pavyzdžiui, padidėjo pajamos įsidarbinus); buvo įdarbinti
arba jiems buvo taikomos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės.
2014 m. piniginei socialinei
paramai nepasiturintiems gyventojams teikti savivaldybės panaudojo 56 proc.
skirtų lėšų. Iš nepanaudotų lėšų 52 proc. savivaldybės skyrė kitai socialinei
paramai finansuoti, daugiausiai socialinėms paslaugoms teikti ir finansuoti,
globos namams ir dienos centrams finansuoti, transporto lengvatoms užtikrinti.
Iš kitų nepanaudotų lėšų savivaldybės daugiausiai panaudojo įsiskolinimams
padengti, švietimo programoms vykdyti, infrastruktūrai plėsti, viešosioms
erdvėms ir objektams tvarkyti.
Daugiausiai piniginei socialinei
paramai skirtų lėšų (proc.) nepanaudojo buvusios pilotinės savivaldybės
Akmenės rajono, Panevėžio rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono ir
Šilalės rajono ir tos savivaldybės,
kuriose didėjo užimtumas. Keturios savivaldybės Elektrėnų rajono, Ignalinos
rajono, Kupiškio rajono ir Marijampolės nepanaudotas piniginės socialinės paramos
lėšas skyrė išimtinai kitai socialinei paramai teikti.
Komiteto pirmininkė Kristina
Miškinienė padėkojo savivaldybėms už efektyvų bendradarbiavimą su teritorinėmis
darbo biržomis jo dėka mažėjo piniginės socialinės paramos poreikis. Ji
atkreipė dėmesį į situaciją tose savivaldybėse, kuriose mažiausias užimtumas:
darbo vietų mažai, naujos beveik nekuriamos, gyventojų mažėja. Komiteto nariai
kalbėjo apie tai, kad pakeitus Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems
gyventojams įstatymą, padidėjo socialinių darbuotojų ir išmokų specialistų
darbo krūvis, pasiekta gerų rezultatų parama tapo taiklesne, ir kad reikia
juos paskatinti, gal net siejant su darbo vietų kūrimu. Jie klausė, ar padidėjo
socialinių darbuotojų darbo užmokestis, ir siūlė grįžti prie jų darbo
užmokesčio didinimo klausimo svarstant kitų metų biudžetą. Komiteto nariai
domėjosi, kiek piniginės socialinės paramos gavėjų įtraukta į aktyvias darbo
rinkos politikos priemones ir į kokias. Taip pat pažymėjo, kad situacija būtų
aiškesnė, jei lėšų panaudojimą analizuotume kartu su užimtumu. Keltas
klausimas, ar savivaldybės neturėjo panaudoti daugiau sutapytų lėšų kitai
piniginei socialinei paramai tiekti.
Komitetas paprašė išsamesnės
informacijos apie 2014 m. piniginei socialinei paramai nepanaudotų lėšų
panaudojimą.
Parengė
Socialinių reikalų ir darbo
komiteto biuro patarėja
Dalia Alekejūnienė, tel. (8 5)
239 6776, el. p. dalia.aleksejuniene@lrs.lt
