Iš komitetų, komisijų 

Audito komitetas: valstybės informacinių išteklių valdymas – devynios auklės, vaikas be galvos

2015 m. birželio 10 d. pranešimas VIR

Į informacines technologijas 2007–2013 metais valstybė investavo apie 1 mlrd. litų. Sukurta daugybė įvairių informacinių sistemų, pripirkta įrangos – visa tai tik tam, kad būtų palengvintas verslo ir žmonių gyvenimas, kuo daugiau viešųjų paslaugų būtų perkelta į elektroninę erdvę ir jos būtų prieinamos bet kur ir bet kada. Vis dėlto, kai prireikia realiai tuo pasinaudoti, paaiškėja, kad sistema neveikia. Tokias išvadas padarė Seimo Audito komitetas, posėdyje išklausęs informaciją apie valstybės informacinių sistemų ir registrų sąveiką ir planuojamą konsolidavimą.

„Tenka konstatuoti, kad karalius – nuogas“, – valstybės informacinių sistemų tarpusavio sąveikos problemas apibendrino Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė D. Vilytė. Buvo pateiktas konkretus pavyzdys, kad vykdant viešųjų pirkimų konkursą ir norint patikrinti tiekėjų kvalifikaciją, perkančiosios organizacijos arba pačios turi iš įvairių žinybų rinkti informaciją apie tiekėjus, arba reikalauja tai padaryti pačius konkurso dalyvius. Nors valstybės institucijoms asmuo jau yra pateikęs įvairią savo informaciją, tačiau nesant sistemų tarpusavio sąveikų, suvedus identifikacinius duomenis, perkančioji organizacija negali gauti visos reikalingos informacijos vienu mygtuko paspaudimu. Padėtį dar labiau blogina tai, kad valstybės registruose esančios informacijos gavimas yra apmokestintas.

„Šiuo metu situacija yra tokia, kad yra sukurta arti 100 įvairių informacinių sistemų ir registrų, kuriuos valdo skirtingos institucijos. Ir nors teisės aktuose yra numatyta, kad valstybė negali reikalauti pakartotinai teikti informaciją, kuri jau yra pateikta, realiai dėl sąveikų trūkumo tai neveikia. Ir panašu, kad tai tenkina informacijos valdytojus, kurie savo sistemų palaikymui ir tobulinimui reikalauja nuolatinių investicijų. Be to, nėra vieno atsakingo asmens ar institucijos, kuri disponuotų visa informacija apie tai, kokie duomenys yra turimi registruose ir informacinėse sistemose. Neturint bendro vaizdo, neįmanomi pagrįsti sprendimų nei dėl informacijos poreikio, nei dėl jos valdymo, nei dėl reikalingų investicijų“, – esamas problemas komentavo Audito komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė.

Numatomas valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimas Seimo nariams taip pat sukėlė abejonių: „planuojama per kelerius ateinančius metus sukurti keturis valstybės duomenų centrus, tačiau daugiausiai kalbama apie įrangos konsolidavimą – institucijoms nebereikės rūpintis serveriais ir kita informacijos saugojimo įranga, tačiau nekalbama, ar toks sprendimas sudarys sąlygas informacijos judėjimui ir prieinamumui. Bijau, kad paaiškės, jog institucijų turima įranga yra nebetinkama ir būtinos didelės investicijos į naują „geležį“, tačiau ar tai pagerins paslaugų kokybę, yra labai didelis klausimas“, – sako J. Vaickienė.

Audito komitetas siūlys Vyriausybei įvertinti, kas jau yra sukurta ir kiek iš to bus galima panaudoti numatytuose procesuose, paskirti už procesų koordinavimą ir kontrolę atsakingą instituciją, konsoliduoti ne tik įrangą, bet ir visą sistemose esančią informaciją, ir ypatingą dėmesį skirti tam, kad būtų užtikrintas „vieno langelio“ principo veikimas teikiant viešąsias paslaugas elektroninėje erdvėje.

Jolita Vaickienė

Audito komiteto pirmininkė (tel. 8 5) 239 6670

Lina Milonaitė

Audito komiteto biuro patarėja (tel. (8 5) 239 6017)