II Seimo nariai (1923–1926) Pastaba. Seimo narių biografijos rengiamos.

Leonas Bistras (1890–1971)

II Seimo narys
(1923 06 05–1926 06 02)

Gimė 1890 m. spalio 20 d. Liepojoje (dabar Latvija) darbininkų šeimoje (gimimo data nurodyta pagal Leono Bistro ranka rašytas autobiografijas ir jo asmens dokumentus).

1911 m. baigė Liepojos gimnaziją, įstojo į Ženevos (Šveicarija) universiteto Medicinos fakultetą.

1912–1914 m. studijavo Tartu universitete Medicinos fakultete.

1912 m. ir 1914 m. vasarą studijavo Friburgo (Friburo, Šveicarija) universitete Filosofijos fakultete. 1921 m. baigė Friburgo (Friburo, Šveicarija) universitete Filosofijos fakultetą, įgijo filosofijos daktaro laipsnį.

Pirmojo pasaulinio karo metu 1914 m. buvo mobilizuotas ir tarnavo Rusijos kariuomenėje eiliniu, vėliau felčeriu, redagavo Draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti laikraštį „Lietuvių balsas“.

1918 m. grįžo į Lietuvą.

1919 m. – Kauno miesto savivaldybės narys, Lietuvos vyriausybės Spaudos biuro vedėjas, laikraščio „Lietuva“ vyriausias redaktorius.

Nuo 1920 m. rugsėjo mėn. iki 1940 m. liepos mėn. – Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos filosofijos fakulteto docentas.

1922 m., 1928–1936 m. – Lietuvos krikščionių demokratų partijos Centro komiteto pirmininkas.

Į I Seimą buvo išrinktas III (Raseinių) rinkimų apygardoje pagal Lietuvos krikščionių demokratų partijos sąrašą.

Nuo 1922 m. lapkričio 13 d. iki 1923 m. kovo 13 d. – I Seimo narys, priklausė Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijai.

1922 m. lapkričio 21 d. išrinktas I Seimo Pirmininku.

Į II Seimą buvo išrinktas III (Raseinių) rinkimų apygardoje pagal Lietuvos krikščionių demokratų partijos sąrašą.

Nuo 1923 m. birželio 5 d. iki 1926 m. birželio 2 d. – II Seimo narys, priklausė Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijai. II Seime buvo Užsienio reikalų, Statuto komisijų narys.

Nuo 1925 m. sausio 27 d. iki 1925 m. rugsėjo 25 d. ėjo II Seimo Pirmininko pareigas.

Nuo 1923 m. birželio mėn. iki 1925 m. sausio mėn. – Švietimo ministras.

Nuo 1925 m. rugsėjo mėn. iki 1926 m. gegužės mėn. – Ministras Pirmininkas, krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministras.

Į III Seimą buvo išrinktas I (Marijampolės) rinkimų apygardoje pagal Lietuvos krikščionių demokratų partijos sąrašą.

Nuo 1926 m. birželio 2 d. iki 1927 m. balandžio 14 d. – III Seimo narys, priklausė Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijai. III Seime buvo Krašto apsaugos, Švietimo komisijų narys, pirmininko pavaduotojas.

1926 m. gruodžio mėn. iki 1927 m. gegužės mėn., 1939 m. kovo mėn. iki 1939 m. lapkričio mėn. – Švietimo ministras.

Dalyvavo įvairių draugijų veikloje: 1922 m. Pavasario sąjungos pirmininkas, Ateitininkų sendraugių sąjungos steigėjas, 1926 m. Tiesos valdybos vicepirmininkas, 1937 m. Caritas centro valdybos iždininkas.

Laikraščių „Ateitis“ (1921–1923), „Laisvė“ (1921–1922), „Žodis“ (1931 m.) redaktorius, „Rytas“ (1929–1936) faktinis redaktorius.

1940 m. birželio 15 d. SSRS okupavus Lietuvos nepriklausomą valstybę, SSRS represinių struktūrų 1940 m. liepos 12 d. buvo suimtas, 1941 m. kovo 8 d. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS vidaus reikalų liaudies komisaro nutarimu nuteistas ir 8 metams ištremtas į pataisos darbų stovyklą Šiaurės Pečioroje. 1943 m. dėl sveikatos paleistas ir dirbo Atbasaro m. (Kazachija) felčeriu. 1945 m. kovo 23 d. nuteistas 5 metams pataisų darbų, tačiau netrukus amnestuotas.

1945–1949 m. grįžęs į Lietuvą dirbo Vilniaus arkivyskupijos kurijos bibliotekos vedėju.

1950 m. rugpjūčio 14 d. suimtas, Ypatingojo pasitarimo prie SSRS KGB nutarimu ištremtas į Krasnojarsko kraštą. 1954 m. amnestuotas, grįžo į Lietuvą, Kauną. Sunkiai vertėsi, nes nepavyko įsidarbinti, negavo pensijos.

Mirė 1971 m. spalio 18 d. Kaune. Palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.

Literatūra

Laukaitytė R., Bistras Leonas, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius, 2007, p. 213–216.

Tamašauskas K. Leonas Bistras. Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. II (Be–Cha). Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, p. 247.

Naujausi pakeitimai - 2015-10-07
Angonita Rupšytė