Gimė 1878 m. Rusijoje. Rusų tautybės. Baigė karo mokslus Rusijoje, kazokas. Apie 1904 m. atvyko į Lietuvą, tarnavo Kauno IX forte. Įsigijo Giraitės kaime (kauno apskritis) ~ 160 hektarų žemės, ūkininkavo. Nuo XX a. pradžios buvo Sentikių bažnyčios veikėjas: Kauno bendruomenės vicepirmininkas, 1906 m. Šiaurės vakarų krašto sentykiu suvažiavimo Vilniuje dalyvis, 19231930 m. Lietuvos Sentikių centro tarybos narys, 19271930 m. Lietuvos Sentikių centro tarybos vicepirmininkas. 1920 m. įsikūrus Lietuvos piliečių rusų demokratinei sąjungai buvo jos pirmininkas, Vykdomojo komiteto narys. 1922 m. į I Seimą kandidatavo pagal Rusų ir baltarusių bloko sąrašą, tačiau šis blokas nesurinko pakankamai balsų. Į II Seimą buvo išrinktas VI (Utenos) rinkimų apygardoje pagal Suvienytųjų mažumų (žydų, vokiečių, rusų ir valstiečių baltarusių) sąrašą. Nuo 1923 m. birželio 5 d. iki 1926 m. birželio 2 d. II Seimo narys. Vokiečių ir rusų frakcijos narys. Nuo 1923 m. birželio mėn. iki 1924 m. gruodžio 19 d. Žemės ir miškų ūkio komisijos narys. Į III Seimą kandidatavo pagal Lietuvos piliečių rusų demokratinės sąjungos sąrašus 4 apygardose, tačiau nebuvo išrinktas. 1930 m. ištiko insultas, todėl keletą metų politiniame gyvenime nedalyvavo. 1934 m. Lietuvos piliečių rusų demokratinės sąjunga reorganizuota į Lietuvos piliečių rusų tautybės susivienijimą. J. Jerinas buvo šios sąjungos vienas iš vadovų. 19421947 dirbo aukščiausiuose Sentikių bažnyčios organuose: 1942 m. kovo mėn.1944 m. sausio mėn. Lietuvos generalinės sr.Sentikių centro tarybos pirmininko pavaduotojas, vėliau Lietuvos generalinės sr.Sentikių aukščiausiosios tarybos narys; 1946 m. Lietuvos SSR Sentikių aukščiausiosios tarybos narys. Po antrojo pasaulinio karo sovietų valdžia apkaltino Sentikių bažnyčios vadovus lojalumui vokiečiams karo metais. 1944 m. rugpjūčio mėn. J. Jerinas buvo suimtas, tačiau dėl amžiaus paleistas. Mirė 1947 m. Giraitės kaime (Kauno r.). Palaidotas Neveronių kapinėse, (Kauno r.). |